Visai ant nosies antrasis rinkimų turas, kuris atsakys į klausimą, kas bus Panevėžio meras artimiausius ketverius metus. Kandidatai daug dėmesio skiria vienas kitam, nepailsdami įtikinėti rinkėjus, kad oponentas yra nedoras. Vienas akcentuoja, kad kitas yra įtariamas neskaidriai vykdęs projektus, kas reiškia, kad miestiečių pinigai galimai plaukia kažkur pro šalį, na, ir t.t. ir pan. ir visa kita. Antras yra įsitikinęs nedorumu pirmojo, kuris galimai pats įstūmė į bėdą buvusį bendražygį, visą miestą, na, ir t.t ir pan. ir visa kita.
Vienas kandidatas sako, kad jei jis nebus perrinktas, tai Panevėžy stos stagnacija ir, kaip galima suprasti, liks nesutvarkyti šaligatviai, nebaigtos asfaltuoti gatvės, nevyks didieji europiniai projektai, bus apleisti kiti miesto tvarkymo darbai. Vaizdas nepatrauklus, neviliojantis, niekas to nenori.
Kitas kandidatas sako, kad jei jis bus išrinktas, tai miestas bus valdomas skaidriai, dėl visko bus tariamasi su bendruomenėmis, su gyventojais. Na, neblogai, gražu, bet kas iš to bus apčiuopiama Aukštaitijos sostinės gyventojams?
Ir patys žmonės kovo 3 d. pasakė, kad nelabai mums svarbu tas skaidrumas, nežinom su kuo jis valgomas, mums patinka ir mes tiesiog norim gatvių be duobių, tvarkingų šaligatvių, naujos autobusų stoties, baseino ir visų kitokių pastogumų.
O jį pažįstančių gerbiamas bendruomenės kaimynas pensininkas (ir šachmatininkas) Algiukas per kandidato su komanda prisistatymą viešai, garsiai ir labai paprastai pasakė: „Koks skirtumas, kas bus meras – Petrauskas ar Ivanauskas – pradėti vykdyti projektai turės būti tęsiami, ir suplanuoti darbai, kuriems skirtos lėšos, turės būti atlikti“.
Ir, ko gero, (beveik) visi savaip teisūs.
Beje, kaip manot, skaidriai ir – kaip čia pasakyt? – įprastinai vadovaujant galima už tuos pačius pinigus tiek pat gatvės išasfaltuoti? Skaičiuokim, rinkėjai.
