Daug metų paskyrėte dainų ir šokių ansambliui „Pynimėlis“: pelnytas ne vienas reikšmingas apdovanojimas, koncertuota įvairiose pasaulio šalyse. Kas vis dar skatina judėti pirmyn, tobulėti?
„Pynimėlyje“ nuo pirmos įkūrimo dienos, jau 33 metai. Laimėjimų daug ir įvairiausių. Turbūt pasiekta viskas, kas įmanoma šiame žanre, ir ne po vieną kartą. Truputį nuobodoka, bet visada galima prisigalvoti naujų iššūkių ir tuo pačiu prisidaryti problemų, kurias po to, nori ar ne, privalai spręsti.
Kaip Jūs atradote mėgėjų meną?
Mėgėjų mene dalyvauju dar nuo mokyklos laikų. Man pasisekė, turėjau gerus šokių mokytojus, kurie sudomino šia veikla, paskatino pasirinkti tolimesnį gyvenimo kelią. Kartu su saviveikla daug metų, labai seniai, padorūs žmonės tiek negyvena.
Kokiam kūriniui skambant yra didžiausia tikimybė išvysti Jus šokantį ar/ir dainuojantį?
Nedainuoju, nes kai Aukščiausiasis dalino balsus, mane pamiršo, o gal manęs ten nebuvo. Su šokiais kitaip atsitiko, truputį drėbtelėjo ir man. Bet išjudinti mane labai sunku. Pakankamai prisišoku darbe. Čia kaip kokiam vakarėlyje, pasiūlytumėt buhalteriui ar finansininkui: „pavalgėm, atsigėrėm, pasilinksminom, o dabar, kad būtume visiškai laimingi, paskaičiuokim …“.
*Politinė reklama, parengta pačių kandidatų.