Bendraudami su verslininkais įsitikinome, kad mūsų mieste taikoma atliekų mokesčio metodika yra keistina. Komunalinės atliekos atsiranda vykdant veiklą, jų kiekis yra proporcingas darbuotojų skaičiui. Verslas turėtų mokėti ne už orą, bet už realiai susidarančias atliekas. Dabar veikianti sistema visiškai neskatina rūšiuoti – nors turėtų būti atvirkščiai. Ji neatitinka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros proporcingumo, nediskriminavimo principų ir principo „teršėjas moka“.
Dėl pandemijos paskelbus karantiną, apribojančius smulkaus ir vidutinio verslo veiklų vykdymą, daugelis verslo įmonių pajuto tiesioginę neigiamą ekonominę įtaką. Pašalinti nereikalingus trukdžius verslui, ištaisyti neteisybę turėtų būti vienas svarbiausių savivaldybės prioritetų šiuo metu.
Mes, opozicinės frakcijos KARTU tarybos nariai, gegužės mėnesį pateikėme Panevėžio miesto tarybai svarstyti sprendimą dėl atliekų tvarkymo metodikos keitimo taip, kad mokestis būtų skaičiuojamas ne pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą, o pagal darbuotojų skaičių. Projektas buvo atmestas dėl juridinių netikslumų. Birželį pateikėme pataisytą sprendimo projektą. Jis parengtas remiantis Šiaulių miesto pavyzdžiu.
Galbūt tai tik gražus sutapimas, tačiau nuo gegužės mėnesio, kuomet frakcijos sprendimo projektas buvo pirmąkart pateiktas, Panevėžio meras ir administracija pradėjo aktyvius pokalbius atliekų tvarkymo mokesčio klausimu su verslo bendruomene. Paskutiniame Verslo tarybos posėdyje, įvykusiame birželio 16 d., buvo pažadėta peržiūrėti atliekų skaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į verslo siūlymus.
Pagrindinis mūsų rengto sprendimo projekto tikslas buvo išjudinti įstrigusį atliekų metodikos klausimą, priversti merą ir administraciją išgirsti ir atsižvelgti į verslo organizacijų poziciją, kurią jie kartoja dar nuo 2016-ųjų.
Tad nors šiandien mūsų sprendimas valdančiųjų balsais buvo atmestas, džiaugiamės, kad klausimas buvo išjudintas ir viliamės, kad pažadai verslo bendruomenei neliks tik pažadais
