Naujienos

Panevėžio valdantieji į paskutinius opozicijos prašymus išsaugoti „Garso“ kino teatrą atsakė išplatintu nelabai suprantamu Stasio Eidrigevičiaus laišku ir sprendimu šio pastato griovimui panaudoti paskolų likutį – per 2 mln. eurų. Besipriešinantys politikai įspėjo, kad valdžia gali tapti godumo įkaitais, o menininkas gali pradėti reketuoti.

Panevėžio tarybos opozicijos prašymu ketvirtadienį buvo sušauktas neeilinis tarybos posėdis. Opozicija prašė nagrinėti du klausimus – stabdyti „Garso“ kino centro griovimą ir Stasio Eidrigevičiaus menų centrą statyti ne nugriovus „Garsą“, o kitoje vietoje.

Tačiau šių siūlymų svarstymo jiems reikėjo laukti 6 valandas, kol bus išnagrinėti į posėdžio dienotvarkę valdančiųjų tarsi specialiai įtraukti net 22 klausimai. Abu opozicijos siūlymai liko sąrašo uodegoje. Prašymai svarstyti juos pirmiausia arba nagrinėti prie 7 klausimo apie menų centro finansavimą buvo atmesti.

„Čia jums ne Seimas“, – į buvusio Seimo nario Povilo Urbšio repliką, kad Seime nebūtų leista neeiliniame posėdyje svarstyti kitų klausimų, metė meras Rytis Račkauskas ir iškart išjungė P.Urbšio mikrofoną.

Opozicija bandė įtikinti valdančiuosius, kad jie nebūtų tokie užtikrinti menininko, dažnai keičiančio nuomonę, pažadais.

„Keista, kad jis stato savo sąlygas ir nori derėtis dėl darbų tik tada, kai bus pastatytas pastatas. O jeigu jam pastatas nepatiks ir jis vėl persigalvos? Manau, jis nesiruošia dovanoti savo darbų. Ar jūs nemanote, kad tapsite įkaitais? Ar jis nepradės reketuoti savivaldybės, kai menų centras bus pastatytas ir jame nebus ką rodyti?“ – kalbėjo P.Urbšys.

Politikai abejojo, ar, patikėjus tik tokiu vos ne popiergaliu, galima pradėti milžiniškas statybas.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/posedzio-isvakarese-suveze-griovimo-technika-nuotraukos?fbclid=IwAR0q9NXK4FIOqx8lGiOH4NIta-U4k7_AJQgMDpq6XEPB_wM6QwprmygD1WY

A.Švelnos nuotr.

Praėjusiame Panevėžio tarybos posėdyje buvo atmestas opozicijos atstovo Ričardo Bakanausko siūlymas patvirtinti etnokultūros programą prioritetine savivaldybės programa.

Šokių kolektyvo „Pynimėlis“ vadovas R.Bakanauskas siūlė, kad programa būtų finansuojama iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų. Jai lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.

Pasirinkęs prioritetinio mokymo kryptį mokinys iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų gauna 17 eurų per mėnesį, o pasirinkusiems kitas programas – 15 eurų.

Miesto savivaldybė daugiausia dėmesio skiria Švietimo ir mokslo ministerijos įkurtam STEAM (mokslo, technologijos, inžinerijos, meno sričių ir matematikos tyrimų ir eksperimentų) centrui. Jis vienija gamtos mokslus, ekologiją, robotiką, menus, informacines technologijas. Etnokultūros jame nėra.

„Mes turime atsigręžti į savo šaknis, nes žmonės, nesuvokdami savo šaknų, nesijaučia tautos dalimi. Labai gaila, kad dabartinei miesto valdančiųjų daugumai šis tautos būties, išlikimo, tapatybės ir nacionalinės kultūros pagrindas pasirodė menkavertis ir nereikalingas“, – kalbėjo politikas.

Jis buvo įsitikinęs, jog projektas atmestas tik todėl, kad pasiūlytas opozicijos. Per beveik 2 tarybos darbo metus nė vienas opozicijos parengtas projektas nebuvo patvirtintas.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/etnokultura-podukros-vietoje-nuotraukos?fbclid=IwAR04oSwEz5e8-tDYcMAQRPU5oh0LPRnzmrdBOOzvQlhUAAORcggi9AIT2-E

Frakcija KARTU reiškia didelį susirūpinimą dėl S. Eidrigevičiaus menų centro projekto įgyvendinimo proceso.

Suprantame, kad tokio kultūros objekto atsiradimas galėtų turėti reikšmingą įtaką kultūros situacijai Panevėžyje, tapti katalizatoriumi ateities kultūros procesams.

Tačiau, kad tai įvyktų, reikalingas ne tik pastatas. Apgailėtina, kuomet kalbant apie Menų centrą, kalbama tik apie pastatą, o ne apie kultūrinės atmosferos sukūrimą. Aiškiai matyti, kad dabartiniai SEMC stūmėjai nesupranta, kad Menų centras – nėra tik betonas. Jo sėkmė nėra įmanoma be kūrybinės sinergijos, bendruomenės įtraukimo, pozityvumo, pasitikėjimo ir saugumo atmosferos.

Tikime, kad Panevėžys turi potencialą menų centro kūrimui, bet argi tokiu būdu, kaip yra veikiama, jis gali būti realizuojamas? Ar gali būti sukurtas modernus, atviras, gyvybingas kultūros objektas, veikiant neskaidriai, autoritariškai, darant spaudimą turintiems kitą nuomonę?Susidaro įspūdis, kad yra siekiama ne naudos miestui, jo kultūros bendruomenei, o asmeninių ambicijų ir asmeninių interesų patenkinimo. Sprendimai priimami konspiratyviai, izoliuojant nereikalingus žmones nuo informacijos, o paskui bandoma apvilkti viešumo rūbu, žiniasklaidos priemones mobilizuojant vienapusės informacijos sklaidai.

Tai nebe pirmas, tačiau labai ryškus pavyzdys, kuomet vietoj atviros diskusijos yra marginalizuojama dalis bendruomenės, ji suskaldoma ir sukiršinama. Ir tai daroma ne tik su Panevėžio, bet bet ir visos Lietuvos kultūros, kino ir paveldosaugos bendruomene.

Ar darant blogai galimas geras rezultatas? Kyla pagrįstų abejonių, ar su tokiu požiūriu Panevėžyje galėtų atsirasti kažkas daugiau negu betoninis, besielis nelankomas objektas.Kelia nerimą ir S. Eidrigevičiaus pozicijos, ir naujam menų centrui skirtos jo paveikslų kolekcijos neapibrėžtumas.

Miestiečiams nėra įtikinamai atsakyta, kodėl S. Eidrigevičiaus menų centrą nuspręsta statyti kino teatro „Garsas“ vietoje, ar lėšos gautos iš ES fondų „Garso“ pastato remontui, ar pastato nugriovimui, ar buvo laikomasi paveldosaugos įstatymų, ar tokio aukštingumo pastatas galėjo būti projektuojamas šioje vietoje, ar teisėtai išduotas statybos leidimas. Ar, kaip žadama, naujajame pastate išliks nekomercinio kino salė, jei salės statyba nenumatyta pirmame projekto etape?

Taip pat pagrįstai kyla klausimų, kaip lėšų sutelkimas vienam objektui atsilieps kitų miesto kultūros įstaigų padėčiai. Kaip žinome, šiuo metu kultūros ir švietimo įstaigoms reikalinga mažiausia 15 mln. eur. investicija. Panevėžio bendruomenių rūmai, Muzikinis teatras, teatras Menas, Biblioteka, Lėlių vežimo teatras, miesto mokyklos ir vaikų darželiai, neformalaus ugdymo įstaigos gauna lėšų tik būtiniausiems poreikiams, avarinėms situacijoms likviduoti. Ar lėšų koncentravimas S. Eidrigevičiaus centro statybai nepaliks šių įstaigų ir tolesniam niūriam vegetavimui?

Juo labiau, kad administracijos direktorius, gerokai viršydamas savo įgaliojimus, viešai pasisako, jog centras būtų statomas vien miesto lėšomis, net jeigu negautų respublikinio finansavimo.

Nesilaikant pažado kultūros ministrui sustabdyti griovimą iki kovo vidurio, Garso pastatas pradedamas griauti neturint finansavimo garantijų net pirmam statybų etapui. Ar tik toks skubotas griovimas netaps pragaištingu S. Eidrigevičiaus Menų centro idėjai, pasmerkiant miesto centrą tapti „amžinomis statybomis“?

Matome, kad einama neskaidriu ir visus supriešinančiu keliu, todėl kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis pasirašėme reikalavimą skubiai sušaukti neeilinį Panevėžio miesto tarybos posėdį, kuriame miestiečiai turėtų galimybę išgirsti atsakymus į visus iki šiol neatsakytus klausimus.

Frakcija KARTU: Ricardas Bakanauskas, Viktorija Polzunovaitė, Rimantas Ridikas, Povilas Urbšys

Nors ateina sunkūs metai ir Panevėžio biudžetas gali nesurinkti 2 milijonų, valdantieji dėl to nerodė jokio jaudulio. Atvirkščiai, jie neišgirdo net 22 opozicijos siūlomų biudžeto pakeitimų, o kad oponentai posėdyje neįkyrėtų savo kalbomis, surežisavo greitą jų nutraukimą.

Panevėžio savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo opozicinės frakcijos „Kartu“ pareiškimu dėl šiųmečio miesto biudžeto.

Jame buvo teigiama, kad mieste susiklostė bloga praktika, kai mieste, naudojantis administracinėmis galiomis ir prisidengiant atsinaujinimu, nualinama dauguma įstaigų. Politikuojama apie naujas kuriamas kultūros, sporto erdves, bet nutylima, kad jau turima infrastruktūra, švietimo, kultūros, sporto įstaigos nesulaukia būtino remonto.

„Ar žinojote, kad poreikis infrastruktūros atnaujinimo darbams šiose įstaigose siekia apie 15 mln. eurų, iš jų vien švietimo įstaigų poreikis – beveik 14 mln. eurų. Pripažinkim – skaičiai įspūdingi. Šie milijonai tikrai nesusikaupė per 1 ar 2 metus, tik kodėl jie dar auginami? Tas užburtas ratas panašus į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais“, – skaitė pareiškimą Viktorija Polzunovaitė.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/regejo-tik-biudzeto-svarstymo-imitacija

V.Veblausko pieš.

Panevėžio valdantieji iš opozicijos atimto Etikos komisijos vadovo posto nenori atiduoti net ir po pralaimėto teismo. Maža to, jie netgi slėpė žinią apie teismo sprendimą. Po tokių mero R.Račkausko ir jo komandos veiksmų naujokas taryboje Povilas Urbšys pareiškė vis aiškiau valdžioje užuodžiantis diktatoriaus Lukašenkos raugelį.

Panevėžio tarybos posėdyje svarstant pakoreguotą Tarybos veiklos reglamentą vėl užvirė aistros dėl opozicijai priklausančios Etikos komisijos sudarymo.

Kaip anksčiau rašėme, valdantieji net keturis kartus atmetė frakcijos „Kartu“ vadovės Viktorijos Polzunovaitės kandidatūrą į šios komisijos pirmininkes, o į svarbų postą pasodino sau palankų ekspolitiką pensininką, neva visuomenės atstovą Tomą Josą.

Dabar tarybos posėdyje frakcijos „Kartu“ atstovas Povilas Urbšys kolegas informavo, kad Vyriausybės atstovas „dėl tokio ydingo sprendimo“ kreipėsi į teismą, o šis priėmė miesto savivaldybei nenaudingą sprendimą.

Anot P.Urbšio, nuo sausio įsigaliojęs pakeistas Vietos savivaldos įstatymas išaiškina taip, kad ir arkliui turėtų būti aišku, jog Etikos ir Antikorupcijos komisijoms turi vadovauti opozicijos atstovai.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/merui-patare-i-veidrodi-pasiziureti?fbclid=IwAR0T8YTQ2oWZfF2J3tOazDls5Jtn8LMNLzfFlIR-GAZdfx1n4oha0kbN1bs

V.Veblausko pieš.