Naujienos

Bendraudami su verslininkais įsitikinome, kad mūsų mieste taikoma atliekų mokesčio metodika yra keistina. Komunalinės atliekos atsiranda vykdant veiklą, jų kiekis yra proporcingas darbuotojų skaičiui. Verslas turėtų mokėti ne už orą, bet už realiai susidarančias atliekas. Dabar veikianti sistema visiškai neskatina rūšiuoti – nors turėtų būti atvirkščiai. Ji neatitinka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros proporcingumo, nediskriminavimo principų ir principo „teršėjas moka“.
Dėl pandemijos paskelbus karantiną, apribojančius smulkaus ir vidutinio verslo veiklų vykdymą, daugelis verslo įmonių pajuto tiesioginę neigiamą ekonominę įtaką. Pašalinti nereikalingus trukdžius verslui, ištaisyti neteisybę turėtų būti vienas svarbiausių savivaldybės prioritetų šiuo metu.
Mes, opozicinės frakcijos KARTU tarybos nariai, gegužės mėnesį pateikėme Panevėžio miesto tarybai svarstyti sprendimą dėl atliekų tvarkymo metodikos keitimo taip, kad mokestis būtų skaičiuojamas ne pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą, o pagal darbuotojų skaičių. Projektas buvo atmestas dėl juridinių netikslumų. Birželį pateikėme pataisytą sprendimo projektą. Jis parengtas remiantis Šiaulių miesto pavyzdžiu.
Galbūt tai tik gražus sutapimas, tačiau nuo gegužės mėnesio, kuomet frakcijos sprendimo projektas buvo pirmąkart pateiktas, Panevėžio meras ir administracija pradėjo aktyvius pokalbius atliekų tvarkymo mokesčio klausimu su verslo bendruomene. Paskutiniame Verslo tarybos posėdyje, įvykusiame birželio 16 d., buvo pažadėta peržiūrėti atliekų skaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į verslo siūlymus.
Pagrindinis mūsų rengto sprendimo projekto tikslas buvo išjudinti įstrigusį atliekų metodikos klausimą, priversti merą ir administraciją išgirsti ir atsižvelgti į verslo organizacijų poziciją, kurią jie kartoja dar nuo 2016-ųjų.
Tad nors šiandien mūsų sprendimas valdančiųjų balsais buvo atmestas, džiaugiamės, kad klausimas buvo išjudintas ir viliamės, kad pažadai verslo bendruomenei neliks tik pažadais

Trečiai kadencijai į Seimą ruošiasi dar vis Seimo narys ir Pilietinio judėjimo KARTU pirmininkas Povilas Urbšys. Politikas Seime jau dvi kadencijas: 2012-2016 m. ir 2016-2020 m. 

Pokalbio pradžioje P. Urbšys juokavo, kad dalyvaus rinkimuose, bet kandidatuos Kaune, nes Kaunas – laikinoji sostinė. Tačiau po kelių minučių prabilo rimtai:

„Taip, kandidatuosiu, kaip save išsikėlęs ir tikriausiai tai bus, kaip ankstesnėse kadencijose, Vakarinėje apygardoje. Registracija įvyks liepos mėnesio antroje pusėje. Žinau, kad Vakarinėje apygardoje kandidatuos nemažai politikų, bet tai negąsdina. Kuo daugiau įvairių kandidatų, tuo rinkimai geresni – atspalvių daugiau.“

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/trecia-karta-i-seima-bandys-pakliuti-ir-p-urbsys/?fbclid=IwAR3_-Kfn_IzXRmhPDd8DqGmSo4XJc0VmYioSvTsPH71M7-iw5HzFxEAENXA

Panevėžio valdantieji niekaip netiki, kad per karantiną nukentėjo žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus. Jie netgi įsitikinę, kad, atvirkščiai, – kirpėjos, pakėlusios kainas, dabar gerai gyvena, o kapinių paminklų verslas išvis suklestėjo. Tačiau opozicija ir toliau ragina padėti smulkiausiems verslams.

Panevėžietis Ramūnas jau seniai prekiauja „Žaros“ turgelyje. Jo šeima ūkininkauja Panevėžio rajone, augina daržoves. Per karantiną uždraudus prekiauti atviroje aikštelėje, jis persikraustė į kioskelį. Vyras pardavinėja savo užaugintas daržoves, bet priima ir atvežtines.

Už verslo liudijimą, leidžiantį prekiauti 7 mėnesius, panevėžietis sumokėjo 260 eurų, maždaug po 37 eurus kas mėnesį. Ir tai pirkdamas liudijimą pasinaudojo lengvata, nes buvo bedarbis.

Jis prisipažino negirdėjęs, kad Panevėžio valdžioje esanti opozicija siūlė sumažinti verslo liudijimų kainą iki 1 euro. Bet jei taip atsitiktų – tikrai neįsižeistų.

„Du mėnesius nedirbau, o mokesčius reikėjo sumokėti. Nuostolių dar nesuskaičiavau, bet 1 euras tikrai būtų didelė lengvata“, – sakė prekiautojas.

„Šis ir atleidimas nuo rinkliavos tautinio paveldo prekiautojams yra tokie nereikšmingi ir apima labai mažą segmentą. Savivaldybė neturi plano, kaip padėti verslininkams, o siūlymas palikti tuos pačius verslo liudijimo įkainius labai nejautrus“, – teigė politikas.

Skaitykite:
http://panskliautas.lt/tikrai-neisizeistu-jei-verslo-liudijima-gautu-uz-1-eura?fbclid=IwAR2-tknivnCHgW4lEVbctr3MBW8s7s3T0INXqjSu7gr3rrgj1SDAsCDWszI

Akivaizdu, miesto valdžios neskaidrumas – pagrindinis Panevėžio atsinaujinimo stabdys. Deja, jai niekada neužteks drąsos tai pripažinti. Juk dėl mero kaltės iš esmės įstrigęs ir baseino atnaujinimo projektas. Viešųjų pirkimų tarnyba prieš keletą metų konstatavo, jog konkurso sąlygos buvo iš anksto orientuotos į būsimą laimėtoją ir būtent tai sustabdė baseino atnaujinimą. Miesto gėda – autobusų stotis. Ją buvo galima atnaujinti dar 2018 metais, pasinaudojant ES lėšomis, kaip tai padarė kitos savivaldybės. Tačiau didžiojo miesto „atnaujintojo“ ambicijų dėka nuspręsta statyti naują autobusų stoties pastatą. Dėl to mes praradome ES lėšas ir galimybę jau dabar turėti sutvarkytą autobusų stotį. Taip likome prie suskilusios geldos.Jeigu kalbėtume apie miesto erdvių atsinaujinimą pagal URBAN programą, tai akivaizdu, kad projektų sąmatas išpūtė ne tik kainų pakilimas, bet ir valdžios savanaudiškumas ir nekompetencija, todėl 20 mln. eur iš ES lėšų numatytiems projektams jau nebepakanka. Iš 15 planuotų projektų pinigų lieka tik 12. Viešieji konkursai dėl Senvagės vyko daugiau nei 5 kartus. Tiesioginė atsakomybė tenka miesto „atnaujintojui“, tačiau atsakomybės už vilkinimą jis prisiimti nenori.Tad nėra ko stebėtis, kad ir dėl socialinio būsto jie laikosi tos pačios nuostatos ir rodo pirštu ne į save, o į kitus. Tik noriu priminti, kad vieni mane kaltina, jog socialinis būstas statomas būtent toje vietoje, o kiti – dėl to, kodėl socialinio būsto statyba vyksta lėtai. Manau, būtų teisinga ir sąžininga, jeigu dabartinė miesto valdžia ne baksnotų pirštu iš virtualių erdvių, o inicijuotų viešą diskusiją, kur visuomenei būtų sudarytos sąlygos patiems nuspręsti, kas ir kodėl yra miesto atnaujinimo stabdžiai. „Atnaujintojai“, pasirinkite vietą ir laiką.Su nekantrumu laukiu kvietimo.

Gegužės 28 d. tarybos posėdyje patvirtinome 2 paplūdimius, o juk galėtume turėti 3, t.y. ir sutvarkytame ir itin populiariame Kultūros ir poilsio parke.
Jau keli metai tikrinant vandenį šioje maudykloje, visuomenė informuojama apie pavojų sveikatai. Tačiau problema tik įvardinama, bet nesprendžiama.
Nuo šiol vanduo maudykloje nebebus ir tiriamas.
Nė neabejoju, kad nors šioje vietoje nebus nei oficialaus paplūdimio, nei maudyklos, maudomasi bus.
Ar skambiai kalbant ir vykdant projektus apie vandenį, upes mūsų arterijas, kylant respublikiniams taršos skandalams, nederėtų spręsti įsisenėjusią problemą vietoj jos ignoravimo?..