Naujienos

V.Polzunovaitė. Ne taip ir mažai ar ne?

Šią savaitę lyg iš gausybės rago pasipylė laiškų dėl SEMC: dėl projekto vykdymo teisėtumo, jo palaikymo ir siūlymų įkurdinti kitur.
Mano asmeninė patirtis.
Viename tarybos posėdyje klausiau dėl SEMC veiklos sričių, tačiau man atsakyta nebuvo. Kaip įprastai ieškant informacijos, atsidariau įstaigos interneto svetainę, tačiau dar prieš savivaldos rinkimus sėkmingai veikusi interneto svetainė, jau kuris laikas, kaip skelbia pats www.semc.lt, yra kuriama. Pasiteiravau bendru įstaigos el.paštu, kada planuojama ją sukurti, tačiau tegavau atsakymą: „SEMC svetainė pradės veikti, tuomet, kai galės būti pradėtas konstruktyvios veiklos etapas, kuomet galėsime komunikuoti naudingas ir prasmingas visuomenei žinias.“
Ruošiantis šiandien vykusiam tarybos posėdžiui, pastebėjau, kad Panevėžio miesto savivaldybės 2019–2021 metų veiklos plano, socialinės ir ekonominės plėtros programų įgyvendinimo 2019 metais ataskaitoje, tiksliau Kultūros ir meno programoje, nurodyta, kad 2019 m. turėjo būti patvirtinta SEMC strategija, misija ir vizija. Tuo pačiu www.semc.lt nurodytu el.paštu pasiteiravau, kur galima susipažinti su SEMC strategija, misija ir vizija.
Gavau atsakymą, jog šie darbai neatlikti. Vadovė paaiškino, kad „Negaliu teigti už visą 2019 metų laikotarpį, bet susiduriu su SEMC situacija nuo 2019 lapkričio – tai nesiliaujantis ir itin destruktyvus įstaigos puolimas. O tai tikrai nepadeda nuosekliai ir racionaliai, įtraukiant deramas visuomenės grandis planuoti įsaigos ateitį ir su ja susijusius strateginius veiksmus.“
Toje pačioje Kultūros ir meno programoje matyti, kad 2019 m. SEMC savivaldybės biudžete buvo skirta daugiau nei 90 tūkst. Eur .
Ne taip ir mažai (laiko ir pinigų) ar ne?

Būdas išbūti

Lygiadienio alsavimas, parskridę gandrai, Juozinės, Juozapinės – ir puiki Juozo Budraičio nuotrauka fb – „Auštant“, atkakli šviesa pro langą. Vasarį ir kovą spurdėjom, žodžiavomės, kirtomės, o Juozas Budraitis skelbė ramias, melancholiškas, filosofiškas nuotraukas – Čiurlionio, Basanavičiaus gatvės Vilnius. Senas miestas. Akmuo. Kaimas, medžiai, keliai. Žemė, dar gyva, vanduo, paukščiai.

Matykime, matydami mąstykime.

Ar gali taip būti, kad nelaimė, ištikusi didelę dalį pasaulio, sugrąžins į namus, tiesiogine ir perkeltine prasme, privers permąstyti tai, nuo ko vis labiau tolome?

Ar gali taip būti, kad koronaviruso pandemija, karantinas, tuštėjančiomis gatvėmis primenantis ir prieš tris dešimtmečius išgyventą ekonominę blokadą, padarys tai, ko jau nepajėgė nei pompastiški valstybės švenčių minėjimai, nei daugiaaukščiai patriotiniai lozungai, nei viena už kitą įmantresnės partinės programos, – dar sykį sutelks mus, dar sykį sužadins mumyse gyvybinius instinktus, žmogišką solidarumą, empatiją, pasiryžimą išbūti. Ir išbūti neprarandant žmogiško veido. Kad rankos paspaudimas, apsikabinimas, prisiglaudimas pasirodys kaip didelė, bet ir perspėjanti malonė – branginkite, saugokite. Arkivyskupas Gintaras Grušas laiške tikintiesiems priminė Dvasinę Komuniją: ir savyje turime dvasios galią, leidžiančią susitelkti, susitikti su tikėjimo simboliu kaip su tikrove, pajusti atramą ir paramą, jei tik jos esame reikalingi. Bažnyčia jautriai reaguoja į sunkią situaciją, plečia tikėjimo, o kartu ir pasitikėjimo ribas.

Skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-04-22-budas-isbuti/179948?fbclid=IwAR3FCmUIaUmj1RTIVBwRDHglxPslzieo3WdEi5hP18TF_GxbOKzdtjxnWxo#.XqUkF3GUYOY.facebook

Disidentės Nijolės Sadūnaitės palinkėjimas sunkiu metu: Ieškokite gerų žmonių, jų yra daug

Disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė karantino dienas leidžia Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos namuose Pavilnyje kartu su kitomis vienuolėmis. Lietuvos sąžine vadinama sesuo Nijolė sako, jog šiandien visi – ir turtingi, ir vargšai – vienodoje padėtyje atsidūrėme, nes prieš koronavirusą visi esame lygūs. Todėl ir veikti reikia išvien. O ne kaltinti vienas kitą.

Kaip gyvenate, sese Nijole? – „Vakaro žinios“ paklausė Laisvės premijos laureatės Nijolės SADŪNAITĖS.

Gerai gyvenu. Pavilnyje grožis neišpasakytas. Čia – Vilniaus Šveicarija.

Dabar toks sunkus laikas mums visiems, Lietuvai.

Meldžiamės už ją. Kongregacijos namuose esame šešios vienuolės. Visiškai izoliavomės, niekur neiname, su išoriniu pasauliu bendraujame tik telefonu. Turime didžiulį kiemą, į kurį išeiname įkvėpti oro.

Kaip visi buitiniai dalykai išsisprendžia, ar kas padeda?

„Barbora“ atveža maisto, tik neneša į vidų, palieka ant laiptų. Bet laukti, kol atveš, reikia net 5 paras. Turime ir bulvyčių, ir burokėlių – savam darže užsiauginome. Su prekėmis ne bėda. Man netrukus bus 82 metai, kaip sapnas jie prabėgo, lyg nebūta.

Ką noriu tuo pasakyti? Kad gyvenimas greitai prabėga, todėl svarbu, kad žmonės susimąstytų, jog yra ir kitos vertybės, ne tik tai, kad kuo daugiau pinigų, visokių daiktų užgyventum, brangenybių įsigytum. Ne čia esmė. Esmė, kad vieni kitiems pagelbėtume. Žmonės senovėje sakydavo: jei nori būti laimingas, laimę nešk kitam, tada ji grįžta tau pačiam. Mums reikia to gerumo, kad mūsų širdelės būtų jautresnės kitiems.

Skaitykite: http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/disidentes-nijoles-sadunaites-palinkejimas-sunkiu-metu-ieskokite-geru-zmoni?fbclid=IwAR1ClUPwWP0ti8T8ULjRSpJaXXFTOw7Fi7uuf3idyQ-epKcESU7URLXdu24

Karantinas. Viktorija Polzunovaitė: „Viliuosi, kad karantinas išmokys mus gyventi kiek kitaip“

Lietuvoje paskelbus karantiną, daugelis laiką leidžia namuose, dirba nuotoliniu būdu ir panašiai. O ką karantino metu veikia Panevėžio miesto tarybos nariai. Jie sutiko pasidalinti mintimis, patarimais panevėžiečiams ir atsakyti į keletą Aukštaitijos naujienų portalo AINA pateiktų klausimų. Šiandien kalbiname Panevėžio miesto tarybos narę, frakcijos „Kartu“ narę Viktoriją Polzunovaitę.  

Ar dirbate karantino metu ir kaip (ar einate į darbą ar iš namų)?

Nuo pat karantino pradžios su dviem dukrytėmis laiką leidžiu namuose. Tad ne tik tenka dirbti savo tiesioginį darbą, bet ir užsiimti nuotolinio ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimu pagal darželio auklėtojų instrukcijas, prižiūrėti, kad sklandžiai vyktų pradinis ugdymas, kad netrūktų šilto maisto tris kartus per dieną ir dar ko nors skanaus;). Be to, tenka pasirūpinti ir švara po visų kūrybinių užduočių. Taigi vaikų ugdymas, užklasinė veikla ir pramogos 😉 Iš tiesų supratau, kiek daug nuolat bėgdama prarandu – neįkainojama stebėti vaikus kiekviename jų kasdienybės žingsnyje.

Mano, kaip tarybos narės, darbas vyksta kiek pasyviau – nevyksta posėdžiai, tačiau nepaisant to, su kolega R.Grilausku ruošėme tarybos veiklos reglamento komisijos nuostatus, kuriuos virtualiai su kitais Tarybos veiklos reglamento komisijos nariais aptarėme. Stengiuosi bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, kad žinočiau, kaip joms sekasi šiuo laiku ar nieko netrūksta. Su opozicijoje dirbančiais tarybos nariais teikėme merui prašymą skubos tvarka organizuoti tarybos posėdį  ir pateikėme siūlymus dėl pagalbos panevėžiečiams karantino metu.

Skaitykite: https://aina.lt/karantinas-viktorija-polzunovaite-viliuosi-kad-karantinas-ismokys-mus-gyventi-kiek-kitaip/?fbclid=IwAR3qiugVTYuV9LTKV42BpHKvlVLiaLf5b3INg6oaWImV7TRBJZNnPHktgG8