Naujienos

Valdantieji iš anksto nurodo, kaip balsuoti?

Panevėžio tarybos sekretorius susimovė: išplatino kvietimą saviesiems bei visuomenės atstovams prieš Etikos komisijos posėdį susirinkti jo kabinete, bet per klaidą tą laišką nusiuntė ir opozicijos nariams. Pastarieji puikiai suprato, kodėl buvo ignoruojami.

Ketvirtadienį Panevėžio tarybos posėdžio pradžioje frakcijos „Kartu“ lyderė Viktorija Polzunovaitė iš tribūnos pareiškė, kad pusmetį neteisėtai veikianti Etikos komisija priima ir neteisėtus sprendimus.

V.Polzunovaitė sakė, kad trečiadienį per klaidą gavo kvietimą trumpam susitikti pas tarybos sekretorių Mantą Navaruckį. Be jos, tokius kvietimus gavo ir kiti du opozicijos atstovai Etikos komisijoje – konservatoriai Indiana Grigienė ir Maurikijus Grėbliūnas.

Tačiau jau po minutės atskriejo kitas laiškas su nurodymu, kad pirmasis laiškas skirtas ne jiems.

„Tampa aišku, kad prieš Etikos, o, ko gero, ir prieš bet kurios kitos komisijos posėdį valdantieji ir visuomenės atstovai sprendimus priima iš anksto atskiruose susirinkimuose. Ar tai demokratiška?

Kas galėtų paneigti, kad sukviesti komisijos nariai ten bus „paruošti“ – gaus nurodymus, kaip balsuoti?“ – retoriškai klausė V.Polzunovaitė.

Skaitykite: http://panskliautas.lt/valdantieji-is-anksto-nurodo-kaip-balsuoti

R.Ridikas. Nepamirškite, kad savivaldybė – ne pelno siekianti organizacija

Rimanto Ridiko komentaras, pasirodžius publikacijai „Panevėžyje neliks gyventojų priimamojo Dariaus ir Girėno g.“:

„Labai gaila, kad uždaromas Panevėžio miesto savivaldybės priimamasis Dariaus ir Girėno gatvėje, kurio paslaugomis buvo taip patogu naudotis vakarinės miesto dalies gyventojams. Ypač vyresnio amžiaus panevėžiečiams.
Ar neperdrąsu teigti, kad daugiau nei 1,5 metų veikęs nuotolinis savivaldybės priimamasis nesulaukė panevėžiečių susidomėjimo?
Nustatyta, kad besikreipiančiųjų Dariaus ir Girėno g. kelis kartus mažiau negu pagrindiniame priimamajame Laisvės a. 20.
Bet juk ir viešųjų paslaugų teikiama mažiau!
Laisvės a. socialinių reikalų skyriaus specialistės priima beveik dvigubai daugiau prašymų nei Dariaus ir Girėno g.
Bet ar galima lyginti vienos darbuotojos ir viso skyriaus darbą?
Nepamirškite, kad savivaldybė – ne pelno siekianti organizacija.
Manau, kad svarbiausia turėtų būti žmogus ir greitas bei patogus paslaugų prienamumas.
Juo labiau, ar galima daryti išvadą, kad Panevėžiui nereikalingos seniūnijos? Juk savivaldybės priimamojo funkcija tėra tik maža seniūnijų veiklos dalis. Seniūnija – tai teritorija apibrėžtos miesto gyventojų dalies bendruomeninio, ūkinio, administracinio, kultūrinio, ir kitokios veiklos savarankiškumo vienetas.
Ar nesiperša išvada, kad priimamojo veikla buvo specialiai slopinama, nesuteikiant jam aktualesnių funkcijų, nepakankamai viešinant, kad padaryti būtent tokią išvadą, kuri nuskambėjo iš administracijos direktoriaus Tomo Juknos lūpų?“

„Atstatyti“ Lietuvos valstybę reiškia ne tik apginti, bet ir naujai kurti bei puoselėti

Vakar per paskaitą su studentais kalbėjome apie 1918 m. Vasario 16-osios aktą. Viena studentė netikėtai pasakė, kad šiame akte yra užfiksuotas gana naivoko kreipimosi tekstas, žinant tuometines okupuotos Lietuvos realijas. Pagalvojau, kad ji yra tikrai teisi, nes žodžiai „Lietuvos Taryba … skelbia atstatanti Lietuvos valstybę“ iš tiesų Pirmojo pasaulinio karo (tarp didžiųjų valstybių) sąlygomis atrodo keistai ir naivokai. Ką jie galvojo tie dvidešimt Tarybos narių raštu ištardami šiuos žodžius? Ką reiškia „skelbti“, kai „Lietuvos aido“ numeris, kuriame šis tekstas išspausdinamas, okupacinės valdžios yra konfiskuojamas? Galų gale, kada iš tiesų žodis „tampa kūnu“, o ne paprastu oro virpinimu ar popieriaus gadinimu? Atrodo, kad tada, kai tuo žodžiu tikima ir pasiryžtama už jį aukotis, o jei reikia – ir savo gyvybę atiduoti. Tik taip galima suprasti, kodėl „kūnu“ netapo analogiški tekstai dėl Baltarusijos ar Ukrainos nepriklausomybės. Jei lietuviai nebūtų tuo aktu patikėję ir 1918–1920 metais nebūtų ėję jo ginti ir net gyvybės už jį atiduoti, šis Aktas ir jame įrašyta išmintis, nebūtų tapusi kūnu. Jei paprasti ir demokratinio valdymo patirties neturintys Lietuvos žmonės nebūtų patikėję Akto žodžiais apie galimybę „demokratiniu būdu“ rinkti Steigiamąjį Seimą, t. y. kurti demokratinę valstybę, šis dokumentas būtų likęs tik popieriuje. Visgi vienas iš nuostabiausių šio Akto žodžių man yra tas, kad Lietuvos valstybę čia siekiama „at-statyti“. Iš vienos pusės, tuo norima pasakyti, kad Lietuvos valstybės mūras svetimos jėgos buvo sugriautas, o iš kitos pusės – kad pasiryžtama nelengvai dirbti visose gyvenimo srityse. Kitaip tariant, „atstatyti“ reiškia ne tik apginti, bet ir naujai kurti bei puoselėti, kas ir buvo daroma Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslininkų, menininkų ir valstybės tarnautojų.  

Skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-02-16-atstatyti-lietuvos-valstybe-reiskia-ne-tik-apginti-bet-ir-naujai-kurti-bei-puoseleti/179084

Apie biudžeto siūlymų (ne)svarstymą

Šiandien savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas valdančiųjų balsais. Tik į jų pastabas ir atsižvelgta. Apmaudu, kad opozicijos siūlymai ignoruojami ir net nesvarstomi. Strateginio planavimo, finansų ir infrastruktūros komiteto posėdyje skambėjo žodžiai: nėra prasmės net svarstyti, bendruomenei tokio poreikio nėra.
Gaila, kad socialiai jautrūs pasiūlymai skatinantys bendruomenes aktyviau veikti, dirbti miestui ir nulemiantys gyvenimo kokybės rodiklius, valdančiosios daugumos nuomone neturi prasmės.

Frakcijos KARTU vardu pareiškimą tarybos posėdyje perskaitė Erika Kosej.

Svarbiau lėšos, skirtos NVO projektams, ar savivaldybės pagyros žiniasklaidai?
NVO projektams biudžete numatyta 12 tūkst.eur, o informacijos sklaidai žiniasklaidoje 60 tūkst. eur. (beveik dvigubai daugiau nei 2019 m.).
Viktorija Polzunovaitė posėdyje ragino panevėžiečius aktyviai bendrauti su išrinktais tarybos nariais, kad jie jaustųsi atsakingi už priimamus sprendimus.

Kultūra Panevėžyje politizuojama?

Vasario 20 d. Ričardas Bakanauskas frakcijos KARTU vardu perskaitė pareiškimą dėl kultūros politizavimo Panevėžyje.

„Visi žinote posakį – „Kur prasideda kultūra, ten neturi būti politikos“.
Deja, ši sparnuota frazė, išskrido iš Panevėžio.
Panevėžyje vis labiau įsigali tokia praktika, kai naudojantis savo administracinėmis galiomis yra politizuojama ir griaunama miesto kultūra.

Tikiuosi, visi susipažinote su kultūros žurnalo „Senvagė“ istorija, kuri su liūdesiu pasakojama iš lūpų į lūpas.
Unikalus kultūros leidinys, reprezentavęs miestą šalyje ir pasaulyje, pasakojęs apie miesto kultūrą, menininkus, aprašęsi kultūros renginius, reprezentavęs Panevėžį gal net geriau nei tūkstantinės eilutės biudžete.
Žurnalas, kuriuo visi didžiavomės, mielai dalinomės, siuntėme į visą pasaulį dovanų, tapo pernelyg laisvas? Rašė ne apie tuos?
Leidinio kūrėja pastumta į šoną, kūrinys, kuris jau tapo ne tik jos autoriniu darbu, bet ir visų panevėžiečiu pasididžiavimu, politizuojamas.
Ar tai bus dar vienas cenzūruotas ruporas šlovinantis reikalingus ir palankius?

Ne tas politinis judėjimas, prieštaravimai, kritika, tvirta nuomonė… Jau ne vienam specialistui tapo nedarbo priežastimi.
Kultūros darbuotojai, savo srities specialistai, nepritariantys R.M.Račkausko valdymo stiliui, turintys savo nuomonę, išstumiami į užribį. Jų vieton pastatomi savi.
Kultūros įstaigų vadovai yra įbauginti ir bijo reikšti savo nuomonę.
Kultūros įstaigose kuriami politiniai štabai, kur kuriamos strategijos kovai su panevėžiečiais.
Mes tai matome.
Tai mato ir panevėžiečiai.
Ar galima kalbėti apie tikrą atsinaujinimą, kuomet aukščiausia miesto valdžia naudoja sovietinius cenzūros ir psichologinio teroro metodus?
Tai nedaro garbės mums visiems. “