Dar vakar nebūčiau tuo patikėjęs, kad dideliam mano ir, tikiuosi, kitų panevėžiečių nusivylimui, tai galėjo atsitikti. Bet, deja, tai įvyko. Pateikiau Panevėžio miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo papildymo, įtraukiant dar vieną prioritetinę sritį – etnokultūrą.
Siūliau, kad šalia robotikos ir kitų labai reikalingų šiuolaikiškų, modernių prioritetinių programų atsirastų dar viena mums visiems labai svarbi programa – etnokultūra. Labai gaila, kad mūsų miesto dabartiniai daugumai šis tautos būties, išlikimo, tapatybės ir nacionalinės kultūros pagrindas pasirodė menkavertis ir nereikalingas.
Norėčiau tikėti, kad siūlymas buvo atmestas tik dėl to, kad esu opozicijos atstovas, o tai reiškia „Priešas“. Deja, posėdžio metu, klausantis kolegų kalbų ir ieškant priežasčių šio siūlymo atmetimui, supratau, kad priežastys kur kas gilesnės. Valdančiajai daugumai tai nerūpi, jiems neįdomūs tokie „niekiniai – menkaverčiai“ projektai. Nors prieš rinkimus visi prisiekinėjo meilę Lietuvai – Tėvynei. Pseudo patriotai išsidavė, parodė tikrą savo veidą.
Šioje kadencijoje, beveik per du metus, nebuvo pritarta nė vienam opozicijos siūlomam sprendimo projektui. Tai labai iškalbingas faktas, pasakantis apie dabartinės tarybos daugumos nusiteikimą dirbti Panevėžio labui.
Su apgailestavimuRicardas Bakanauskas