Po mokslų užsienyje grįžote į gimtąjį Panevėžį. Kodėl?
“Ėmiau kažko ilgėtis, jausti savyje dvasinių jėgų perteklių ir susirgau aukštesnio dvasinio gyvenimo nostalgija.” J. Miltinis.
Miestui, jaučiu, tampu svarbesnis ir reikalingesnis. Man svarbu, kad ta vieta yra Panevėžys.
Mano tėvai, seneliai, ir proseneliai – panevėžiečiai. Čia mano pirmosios gyvenimo, žmogiškumo ir kūrybiškumo pamokos. Myliu žmones ir meną. Noriu reikšti pagarbą žmogui, meilę kultūrai, muzikai, menui, o savo žinias, patirtį dovanoti ateinančioms kartoms galiu tik čia.
Panevėžys – didmiestis ar provincija?
“Būk pasveikintas, uoste!
Pasveikinti būkit, laivai!
Navigare necesse est: būtina yra plaukti.
Bet ar buvai kam nors inkaru?
Ar švyturiu kam nors jau buvai?
Tai uosto likimas:
likti ant kranto ir laukti.”
J. Marcinkevičius
Visuomet tikėjau ir ligi šiol tikiu, jog Panevėžys manęs laukė ir laukia. Jis – mano inkaras, mano švyturys. Jis didelis savo vidine didybe, savo istorija, savo žmonėmis ir jų daromais darbais.
Kokiu patarimu pasidalintum su Panevėžio abiturientais?
„Tauta ir valstybė yra stipri būtent mokykla. Kiek mokykla yra gerbiama, vertinama, kiek ja pasitikima, tiek ji atiduoda valstybei, tautai, žmogui.“ J. Marcinkevičius
Aš pamenu visus savo mokytojus. Šventai tikėjau jais. Gerbiu ir vertinu jų pasišventimą. Dabar atėjo mūsų laikas. Stengiuosi sugebėti dalintis. Svarbu mokėti atiduoti savo žinias, vertybes, patirtį ir puoselėti žmogiškumą. Dėl valstybės, dėl tautos, dėl žmogaus.
*Politinė reklama, parengta pačių kandidatų