Pastaba
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
2014 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius vėl TS-LKD partijos narys

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius vėl TS-LKD partijos narys. Kodėl narystė atstatyta skaitykite: http://www.aina.lt/

2014 m. Sausio mėn. 15 d., Trečiadienis

Mokinių rašinio konkursas, skirtas Baltijos kelio 25-mečiui paminėti

Šiais metais Baltijos valstybės minės Baltijos kelio 25-metį. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. nepertraukiama rankomis susikibusių žmonių grandinė 15–20 minučių sujungė trijų Baltijos valstybių sostines, išreikšdama Baltijos tautų vienybę kelyje į nepriklausomybę. Baltijos kelyje, nusidriekusiame 650 km, stovėjo apie 2 mln. žmonių. Baltijos Asamblėja, kuri yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, skelbia rašinio „Ką man reiškia Baltijos kelias?“ konkursą. Šiuo konkursu siekiama motyvuoti jaunimą dalyvauti politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose procesuose, didinti jo susidomėjimą bendromis Baltijos valstybių vertybėmis, paveldu, bendradarbiavimu bei plėtra ir informuoti jį apie Baltijos Asamblėją.

Konkurso dalyviai: Baltijos valstybių gimnazijų II–IV klasių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų 10–12 klasių mokiniai.

Rašinio apimtis ir kalba:

rašinio apimtis – 3 600 ženklų (2 puslapiai);

rašinys turi turėti titulinį puslapį, kuriame būtina nurodyti rašinio pavadinimą, dalyvio vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, mokyklos pavadinimą, klasę ir žodžių skaičių;

mokinys gali atsiųsti tik vieną rašinį;

pirmasis nacionalinis konkurso turas vyks valstybine kalba; antrajam turui nominuoti rašiniai turės būti išversti į anglų kalbą. Vertimu pasirūpins Baltijos Asamblėja.

Rašinių pateikimo tvarka ir terminas:

konkursas rengiamas dviem lygmenimis:

1)                                     nacionaliniu;

2)                                     tarptautiniu.

Už konkurso organizavimą Lietuvoje atsakinga Lietuvos Respublikos Seimo delegacija Baltijos Asamblėjoje. Rašinius pateikti adresu: Seimo delegacijai Baltijos Asamblėjoje, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai iki 2014 m. kovo 31 d.

Nacionalinės delegacijos paskirs šešis kandidatus į baigiamąjį konkurso turą (iš viso iš trijų valstybių – 18; galutinis nugalėtojų skaičius – devyni (trys iš II (10) klasės, trys iš III (11) klasės ir trys iš IV (12) klasės).

Kriterijai: temos ir reikalavimų atitiktis, kalbos stilius ir savitumas.

Pateiktų rašinių vertinimas:

kiekvienos klasės mokinių (amžiaus grupės) rašiniai bus vertinami atskirai. Tarptautinio konkurso rašinius vertins Baltijos Asamblėjos Prezidiumas.

Laimėtojų paskelbimas:

devynių geriausių rašinių autorių vardai ir pavardės bus skelbiamos šiose interneto svetainėse: www.baltasam.org, www.saeima.lv, www.riigikogu.ee ir www.seimas.lt, autoriams bus pranešta ir asmeniškai.

Prizas:

devyni geriausių rašinių autoriai bus kviečiami dalyvauti 2014 m. spalio 23–24 d. Taline, Estijoje, vyksiančioje 33-ioje Baltijos Asamblėjos sesijoje. Laimėtojų kelionės, gyvenimo ir maitinimo išlaidas apmokės Baltijos Asamblėja. Mokiniai privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą (pasą). Siekiant užtikrinti saugumą, jaunesnius kaip 18 metų mokinius privalo lydėti pilnametis asmuo.

Kiti baigiamojo konkurso dalyviai (9–18 vietų laimėtojai) bus apdovanoti diplomais.

Pastaba. Atsiųsdamas savo rašinį, mokinys konkurso organizatoriui perduoda leidybos teises.

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamentas

Tel. (8 5) 239 6224

2014 m. Sausio mėn. 14 d., Antradienis

Lietuvos atsikandę norvegai: viskas, stabdome investicijas

Straipsnį skaitykite: http://www.delfi.lt/

2014 m. Sausio mėn. 13 d., Pirmadienis

Laisvės gynėjų diena gyva mūsų atmintyje

Pilietinio judėjimo KARTU nariai įsiliejo į Laisvės gynėjų dienos minėjimus ir renginius, prisimindami 1991 - ųjų įvykius. Laisvės gynėjų žygdarbis gyvas mūsų atmintyje. Dalinamės signataro Algirdo Patacko mintimis apie Sausio 13 - osios įvykius.  Kas mes būtume be Sausio 13-sios?

 

Skaitykite: http://www.bernardinai.lt

2014 m. Sausio mėn. 10 d., Penktadienis

Pilietinis judėjimas KARTU informuoja apie Neužmirštuolės iniciatyvą

{gallery}neuzmirstuole{/gallery}

Visų valstybių ir tautų gyvenime ateina dienų ir valandų, kai išbandoma jų valia, brolybė ir ryžtas apginti tai, kas svarbiausia. Tokių akimirkų, pačių sudėtingiausių ribinių situacijų metu sprendžiamas visų bendruomenės narių likimas. Išbandomi šios bendruomenės žmogiški ryšiai ir pasiryžimas vienas dėl kito daug paaukoti ir atiduoti. Mes, Lietuvos piliečiai, tokių dienų ir akimirkų patyrėme ne kartą – pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės kovų 1918-20 m. laikotarpiu, vykstant 1944-56 m. laisvės kovoms, 1991-ųjų sausio 13-ąją.

Šie ypatingo susitelkimo ir bendrystės momentai reikalavo didžiulių kiekvieno laisvės troškusio žmogaus pastangų veikti vardan tikėjimo tiesa ir laisve. Veikti vardan to, kad būtų gera ne tik sau, bet ir esančiam šalia. Taip buvo ginamas orus ir savarankiškas gyvenimas nuo svetimųjų valios nepriklausančioje valstybėje. Kad ateities kartos galėtų kurti savo sėkmės Lietuvą.

Mes, Lietuvos vaikai, kovojome už dalykus, kurie pirmiausiai iškovojami  ne ginklais, bet tiesa. Štai ką reiškė ne vieną kartą besitęsusios laisvės kovos. Įgyvendinome ir iki šiol įgyvendiname misiją, kad Lietuvos, kurią gera kurti, istorija tęstųsi.

Visa, kas brangiausia už nepriklausomą valstybę atidavę didvyriai širdimi žinojo už ką jie stoja ir kodėl taip reikia. Stojo už geresnį pasaulį, už klestinčią valstybę, už orų ateities kartų gyvenimą. Už tai atiduotos  gyvybės.

Žuvusius ir nukentėjusius kovojant už Lietuvos laisvę atminkime ne liūdesiu, o džiaugsmu ir dėkingumu. Parodykime, jog jų dovana ateities kartoms neliko pamiršta. Parodykime, kad  mūsų daug. Kad esame dėkingi. Kad laisvai kurdami dabarties Lietuvą esame įsipareigoję vertinti ir atsakingai naudotis laisvės dovana.

Pilietinis judėjimas KARTU palaiko Neužmirštuolės iniciatyvą ir kviečia Lietuvos gyventojus Sausio 13-ąją įsisegti Neužmirštuolės žiedą prie savo širdies.

Daugiau informacijos: www.neuzmirsk.lt

2014 m. Sausio mėn. 09 d., Ketvirtadienis

Savanorystė padėjo rasti darbą

Skaitykite: http://www.ldb.lt/

2014 m. Sausio mėn. 08 d., Trečiadienis

Mero pagyrų pasiklausius

Sausio 7 d. Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius radijo stoties „Pulsas“ ryto laidoje aptarė praėjusių metų miesto rezultatus ir labai nuoširdžiai perskaitė, ką jam stropūs padėjėjai surašė. 2013 – ais metais Panevėžyje vyko ir pasaulio moterų krepšinio čempionatas, ir Europos dviračių treko čempionatas, kuris išrinktas geriausiu Europoje (nors, mano žiniomis, tai buvo 2012 metų renginys (http://www.lrytas.lt/), ir Lietuvoje daugiabučių daugiausiai renovavo, ir gatvių daugiausiai išasfaltavo. Netgi susirado Laisvos ekonominės zonos (LEZ ) operatorių. O ir tas vienintelis investuotojas kol kas užsiima projekto rengimu…

Giriasi meras ir Panevėžio verslininkų nuopelnais (Amilina, Schmitz Cargobull, Linas Agro ir kiti), J.Balčikonio gimnazijos patekimu į Lietuvos gimnazijų reitingų 10-ką. Pamiršo pasigirti, kad Panevėžys tarp didžiųjų miestų 2013 - ais turėjo didžiausią bedarbių skaičių - 11,3proc. (http://www.delfi.lt/).

Taip ir lieka neaišku, ar tai, ką meras perskaitė iš popierėlio, norėjo pateikti kaip savo asmeninius ar kaip Savivaldybės nuopelnus? O gal tiesiog tik atliko informacijos surinkimo ir perdavimo uždavinį?

Ši mero kalba per radiją labai gerai iliustruoja nekoordinuotą ir chaotišką jo paties ir visos Savivaldybės darbą: viskas atrodo vienodai svarbu (arba nesvarbu), jokių prioritetų ar perspektyvinių gairių, jokio strateginio mąstymo, jokių užuominų apie asmeninius kieno nors nuopelnus ar asmeninę, profesinę atsakomybę.

                                                                                                                                                                           

Klausėsi ir komentavo Darius Petrauskas

Laidos įrašas:http://laidos.pulsas.lt/meras.mp3

2014 m. Sausio mėn. 08 d., Trečiadienis

Apie pinigus, gėdos jausmą ir chaosą.

Pinigai yra toks objektas, kuris žmogui sukelia daug streso. Blogai kai jų turi nepakankamai, blogai kai jų turi perdaug, o kai kas bando sakyti, kad pinigai iš viso tik sujaukia harmoningus žmonių tarpusavio santykius ir laimės neatneša.

Sprendžiant pagal aplinkui kunkuliuojantį gyvenimą, nedaugeliui patirti teko filosofinę pusiausvyrą šiuo klausimu. Kai kam labai norisi, kad valdžia „padidintų atlyginimą“ iki 1500 Lt, o tiems, kuriems valdžia jau atseikėjo solidžius valdiškus atlyginimus, negėda paprašyti ir vienos - kitos papildomos šimtinės. Tik žiūrėk, kartais ir vieno - kito tūkstančio. Kaip sakė vienas gerai žinomas personažas: „Man paprašyti negėda, tegu jiems būna gėda neduoti“. Jei žmogus nusipelnė, o pinigų yra, tai žinoma, neduoti yra gėda. Bet ką daryti, kai nusipelnę jaučiamės visi, o pinigų visiems neužtenka? Tada laimi tas, kurio tolerancija gėdos jausmui yra didžiausia.

Štai neseniai gabus jaunas saksafonistas kreipėsi į Lietuvos žmones, kad sumokėtų už jo studijas JAV. Galbūt, šiuo atveju, vaikinas turi kažkiek padidintą toleranciją gėdos jausmui, tačiau muzikantas jaunas, gal net linkęs įsipareigoti Lietuvos vardui. Ką žinai, gal ateityje visas pasaulis milijonais vienetų pirks jo įrašus, o mums bus gėda, kad kai prašė - nedavėm?

Tuo tarpu Konstitucinis teismas nusprendė, kad negalima toliau skurdinti aukščiausių valdžios pareigūnų ,taip pat ir pačių Konstitucinio teismo teisėjų. Ir mūsų gerbiamas premjeras bei kiek mažiau gerbiama Seimo pirmininkė visai tautai švytinčiais veidais ėmė aiškinti, kodėl jiems negėda imti papildomus pinigus iš valstybės iždo ir neduoti jų pensininkams. Nežiūrint to, kad jiems negėda, man, kaip eiliniam piliečiui, jau truputį darosi gėda... Seimo pirmininkės veidas švyti moterišku žavesiu, kol šiuolaikinių priemonių neturintys policininkai nesėkmingai gaudo narkomanus, automobilio bagažinėje vežiojančius paaugles mergaites.

Kai toks moralinis fonas, Panevėžio miesto merui bei dviems vicemerams pasidaro negėda prašyti papildomai skirti po 500 Lt prie jau gaunamos valdiškos 5000 Lt algos. Netgi specialiai tam klausimui gruodžio 30 d. reikia sukviesti neeilinį Tarybos posėdį. Čia jau visa filosofinė dilema: ar mums turėtų būti gėda neduoti, ar turėtume susigėsti, kad turime tokią valdžią, kurios tolerancija gėdos jausmui yra tokia didelė? Ir kur yra riba, iki kurios tą toleranciją būtų galima dar padidinti?

Gal reikėtų dėl šventos ramybės duoti po tuos kelis šimtus ir pamiršti, kad Panevėžys laipsniškai tampa mažiausiai patrauklia vieta gyventi, o miesto vystymui skirti pinigai išleidžiami „paukščiukui“ arba iš viso nepanaudoti grąžinami į centrinį biudžetą?

Šiandien turime miesto strateginį planą, kuriame nėra jokios strategijos, Lietuvos kultūros sostinės projektą, kuriame nėra Lietuvos kultūros, Nevėžio gelbėjimo nuo dumblo planą be dumblo ir jokių originalių ir naudingų idėjų kaip atnaujinti miestą.

Jei apie tai pasakytume miesto merui, jis iš nuostabos išplėstų akis ir naiviai pradėtų vardinti statistinius duomenis, pagal kuriuos Panevėžys yra trečioje vietoje Lietuvoje. Tiesa, ne pagal tai, kiek žmonių čia norėtų gyventi. Ir ne pagal tai, kiek gamyklų pastatyta Panevėžio pramonės parke.

Statistiką gelbėja keletas Panevėžio teritorijoje registruotų įmonių, kurios sugebėjo susikurti nuo miesto valdžioje tvyrančio chaoso nepriklausančią verslo ekosistemą. O kai kurios, atvirkščiai – tame chaose tiesiog klesti. Tačiau Panevėžio valdžiai negėda šių įmonių nuopelnus prisiskirti sau ir suskaičiavus miesto benamius nuspręsti, kad aukščiausi miesto pareigūnai nusipelnė papildomų 500 Lt.

Kaip sakė kitas visiems žinomas personažas, kas galėtų paneigti, kad chaosas ir neapibrėžtumas miesto valdyme yra kuriamas specialiai, kad tos įmonės, kurios gyvena iš chaoso, nepralaimėtų toms kitoms, kurios nuo chaoso nepriklauso? Gal ir gėdos jausmo tolerancija čia dėsningai didėja, didėjant chaosui? Jei miesto valdžia sudarė galimybes įmonei uždirbti iš eilės miestui nereikalingų projektų ir dar pagerbė tos įmonės direktorių metų panevėžiečio titulu, tai gal ji jaučiasi labiau nei kas kitas nusipelniusi didesnio atlyginimo už tokį sudėtingą interesų derinimą?

Ir dėl ko man dabar turėtų būti gėda?

 

Komentaru dalinasi: http://pilietis.delfi.lt/

                                                                   

                                                      Darius Petrauskas

2014 m. Sausio mėn. 05 d., Sekmadienis

Apie Panevėžio miesto mero atlyginimą

Nieko blogo, jei miesto mero atlyginimas - 5000 Lt neatskaičius mokesčių. Tai nėra labai didelis atlyginimas žmogui, kuris reprezentuoja beveik 100 tūkstančių gyventojų turintį miestą ir bent iš dalies yra atsakingas už šimto ar dviejų šimtų milijonų litų miesto biudžeto naudojimą. Tačiau, jei Panevėžys būtų įmonė, o meras - atsakingas už įmonės vystymą direktorius, kažin ar įmonės akcininkų taryba leistų jam taip lengvai 15% didintis atlyginimą, remiantis pašaliniais, o ne esminiais argumentais. Pavyzdžiui, jei direktorius lieptų buhalterei "pagražinti" įmonės balansą, nuostolius perkeliant į kitus metus, "popierinė" įmonės veiklos sėkmė tikrai nebūtų pakankamas argumentas skatinti direktorių didesniu atlyginimu. Kadangi Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė, miesto valdžios atlyginimus nustatantys "akcininkai" yra miesto piliečiai. Gana sudėtinga sužinoti tikrąją miestiečių nuomonę šiuo klausimu, tačiau kažkodėl nuojauta kužda, kad tokiam skatinimui pritariančių mažuma. Paskutiniame praėjusiais metais miesto Tarybos posėdyje opozicija sugriovė kvorumą ir miesto valdžios atlyginimų padidinimo klausimas persikėlė į šiuos metus. Kaip viskas vystysis toliau, matysime… Apie tai svarsto ir vietinė žiniasklaida.

Skaitykite: http://www.panskliautas.lt/posedis-valdzios-algoms-didinti-nepadorus

2013 m. Gruodis mėn. 31 d., Antradienis

Kaip sustiprinti pilietinę visuomenę

Jean Jacques Rousseau savo knygoje „Apie visuomenės sutartį“ („On Social Contract“), kuri tapo vienu iš kertinių šiuolaikinės politinės minties akmenų, dėstė, kad tiesioginė demokratija, atsiradusi Atėnuose, Graikijoje, mūsų laikams yra netinkama dėl per didelio visuomenės narių skaičiaus ir jų užimtumo. Vietoj to, mes išrenkame mažą grupelę žmonių, kuriems patikime priimti demokratinius sprendimus už mus. Tokiu būdu mes sudarome visuomenės sutartį (social contract), kuria atsisakome kai kurių laisvių mainais į saugumą bei galimybę tęsti savo kasdienius gyvenimus be papildomo darbo.

 

Straipsnį skaitykite: http://www.kurklt.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 71 72 73 74 75 76 77 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 72 iš 77

alytaus pilieciai

Povilas KARTU

Tiesos.lt logo

lvbos

 

bernardinai

Alkas

nepriklausomybes-logo

lt2 fb 100