Pastaba
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
  • Simple Image Gallery Notice: Joomla!'s /cache folder is not writable. Please correct this folder's permissions, clear your site's cache and retry.
2014 m. Vasaris mėn. 14 d., Penktadienis

Andrius Navickas. Atsisveikinimas su švente?

{gallery}atsisveikinimas{/gallery}

Skaitykite: http://www.tiesos.lt

2014 m. Vasaris mėn. 13 d., Ketvirtadienis

Profesinė sąjunga ir administracija nesusikalba

{gallery}kolegija{/gallery}

Šiandien, vasario 13dieną Panevėžyje Laisvės aikštėje piketą surengė Panevėžio kolegijos darbuotojų profesinė sąjunga, kuriame kėlė reikalavimus atsistatydinti kolegijos tarybai ir nušalinti direktorių. Kolegijos administracijos ir darbuotojų profesinės sąjungos nesutarimai vyksta jau senokai, tačiau susikalbėti abiems pusėms nepavyksta iki šiol.

Daugiau: http://www.respublika.lt

{gallery}pkolegija{/gallery}

2014 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Ar kalbant apie kompetenciją nepaminama moralė?

Vasario 4 d. Europos Parlamentas priėmė Austrijos europarlamentarės Ulrikės Lunaček ataskaitą „Dėl Europos Sąjungos kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano“, nors daugiau nei 215 tūkst. piliečių nepritarimą išreiškė CitizenGo peticijoje bei laiškuose europarlamentarams. U. Lunaček yra viena Europos Parlamente veikiančio Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų targrupinio susivienijimo lyderių. Perskaitęs prof. Vytauto Landsbergio straipsnį, kuriame teigiama, kad Lietuvoje pasirodė nekompetentingos, žmones klaidinančios informacijos, Darius Petrauskas nusprendė netylėti. Jo pastebėjimus skaitykite žemiau:

 

Na, dėdė Vytautas kaip visuomet viską dėsto logiškai ir argumentuotai. Galų gale, diskutuojamas dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vis dėlto, jei jau konservatorių lyderis pritaria dokumentui, kuris „pabrėžia žmonių lygybę“, tai koks jis yra konservatorius? Aš, pavyzdžiui, nesijaučiu lygus vienišam ar susituokusiam gėjui nei savo socialiniu statusu, nei asmeninės saviraiškos galimybėmis, nei laisve elgtis pagal savo instinktyvius bei pasąmoninius norus, nekalbant apie meilę tai pačiai lyčiai. Kai kur dėl šios nelygybės pranašumų turiu aš, o kai kur – homoseksualas. Ir tai yra normalu: socialinė nelygybė yra kiekvieno iš mūsų tapatybės dalis. Aš veržiausi iš sovietinės realybės dėl to, kad galėčiau būti „nelygus“ su kitais. Galų gale, fundamentalūs mūsų egzistencijos dėsniai sako, kad egzistuojame tik įvairovės dėka. Man atrodo normalu, kai „socialinės lygybės“ principams pritaria socialistinio sparno filosofai ar politikai, tačiau konservatyvūs, krikščioniškų pažiūrų politikai turėtų visų pirma vadovautis moralės principais – juk tai yra konservatyviosios pasaulėžiūros ašis. Manau, kad panašaus pobūdžio dokumentai (taip pat ir vieša „lytinė saviraiška“) yra skirti atpalaiduoti lesbietes, gėjus, biseksualius ir transeksualius žmones nuo socialinės gėdos jausmo, o ne apginti juos nuo diskriminacijos. O tai, mano požiūriu, yra visiškai nesuderinama nei su konservatyvia fundamentika, nei su krikščioniška moralumo samprata.

Taigi, dėdė Vytautas greičiausiai klaidžioja tarp filosofinių paradigmų, kas neabejotinai atsiliepia ir visai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratųpartijai.

 

Vytauto Landsbergio straipsnį rasite čia: http://www.bernardinai.lt/

2014 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Vasario 9-ąją, tautos plebiscito dieną, konferencija „Už valstybę be melo“

{gallery}trispalve{/gallery}

Tiesos.lt kviečia Lietuvos piliečius sutelkti visuomenės iniciatyvas ir nusibrėžti galimo bendro veikimo gaires – už ką pasisakysime balsuodami per Prezidento, Europos Parlamento bei vėlesnius savivaldybių ir Seimo rinkimus.

 

Plačiau skaitykite: http://www.tiesos.lt/

2014 m. Vasaris mėn. 07 d., Penktadienis

Lietuvos savivaldybės dūsta be pinigų, bet baidosi ir net niekina užsienio investuotojus

{gallery}investicijos{/gallery}

Daugelis Lietuvos merų nesupranta, kaip išnaudoti savivaldybių potencialą ir kelti gyventojų gerovę. Taip kritiškai apie savivaldą atsiliepia „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė, verslo skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė ir „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

2014 m. Vasaris mėn. 06 d., Ketvirtadienis

Fakultete vyko Panevėžio mokyklų vadovų asociacijos išvažiuojamasis posėdis

{gallery}ktu{/gallery}

Vasario 5 d. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete, Robotikos laboratorijoje vyko Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvavo 18 Panevėžio miesto mokyklų vadovų. Posėdžio tikslas – mokyklų vadovams akcentuoti technologijos mokslų svarbą ir pristatyti universitete vykdomą veiklą su moksleiviais – technologinių mokslų būrelių tematikas, naudojamą įrangą. Tokia iniciatyva naudinga visam miestui.

 

Plačiau skaitykite: http://www.aina.lt/

2014 m. Vasaris mėn. 05 d., Trečiadienis

Panevėžio gatvėse – lietuviškas ir tik elektra varomas autobusas

{gallery}autobusas{/gallery}

Galime pasidžiaugti, kad Panevėžys atsinaujina. Miestelėnai ir meisto svečiai iki vasario 6-osios galės išbandyti atgabentą pirmąjį lietuvišką elektrinį autobusą. Elektrinis autobusas „L-Bus“ jau sertifikuotas, jis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus techninius reikalavimus.

 

Skaitykite: http://www.technologijos.lt/

2014 m. Vasaris mėn. 05 d., Trečiadienis

Šviežias žvilgsnis į verslą

{gallery}kojos{/gallery}

Savo akimis išvydęs Argentiną alinantį skurdą, keliautojas Blake Mycoskie nusprendė nepalikti socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų likimo valiai ir pradėti filantropišką „pelno siekiančią veiklą, kuri būtų tvari ir nepriklausoma nuo labdaros“ bei spręstų šią problemą. Taip gimė vienas stipriausių pasaulyje prekinių ženklų – „Toms Shoes“. Verslo modelis, kai kompanija pasižada už kiekvieną nupirktą batų porą apauti po vieną skurde gyvenantį vaiką, per trumpą laiką pavertė „Toms Shoes“ batus vienais geidžiamiausių rinkos produktų. Nuo įsikūrimo 2006 m. Toms pasirūpino daugiau nei 2 milijonais skurstančių vaikų 51 šalyje, aprūpindama juos nemokamu apavu. Šiandien Toms smelkiasi į patį problemos branduolį, įtraukdama skurstančias bendruomenes į batų gamybą. Galima drąsiai sakyti, kad spręsdamas opią socialinę problemą verslo principais, Blake Mycoskie sukūrė vieną ryškiausių pasaulyje socialinio verslo pavyzdžių.

 

Skaitykite: http://www.kurklt.lt/

2014 m. Vasaris mėn. 04 d., Antradienis

Ar girdimas bendruomenių balsas?

{gallery}bendruomene{/gallery}

Mintimis, kaip gyvuoja bendruomenės kituose Lietuvos miestuose, kokios perspektyvos ar naujovės laukia, kaip joms sekasi bendrauti su vietos valdžia, dalinasi Arimantas Račkauskas – Lietuvos vietos bendruomenių asociacijos sąjungos pirmininkas, Ramūnas Navickas - Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas, Gediminas Česonis - VRM regioninės politikos departamento regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas.

Ar iš tiesų bendruomenės susiduria su daugybe problemų?

R. Navickas: Daugeliui žmonių bendruomenė dar yra „terra incognita“, bet tas procesas Lietuvoje po truputį vystosi. Vietos bendruomenių organizacijos (VBO) pradėjo steigtis kaime, nes Žemės ūkio ministerija aktyviai vykdė ir skatino veiklas, didžioji Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama taip pat buvo skiriama kaimų bendruomenėms. Lietuvos kaimuose dabar yra virš 1700 Vietos bendruomenių organizacijų.

Miestuose VBO - dar tik naujagimiai, palyginus su kaimo vietovėmis. Vilniuje yra virš 30, Kaune virš 40 bendruomenių organizacijų, Panevėžyje įsisteigusios jau septynios. Po truputį tas skaičius didėja ir miestuose.

Žmonės aktyvėja, supranta, kad ne visko galima prašyti, reikalauti iš valdžios, nes ne viską ir valdžia gali padaryti. Manau, lengviausia ir protingiausia patiems žmonėms imtis iniciatyvų ir jas įgyvendinti. Aišku, būtinas ir valdžios supratimas bei bendradarbiavimas su verslininkais, kitais visuomenės sluoksniais.

Problemų yra daug, bet į VBO paprastai susirenka entuziastai - jie problemų nebijo ir stengiasi jas spręsti.

Kokios veikos sritys šiandien yra aktualiausios ir bendruomenių dažniausia gvildenamos?

R.Navickas: Mums viskas svarbu, kas vyksta toje konkrečioje teritorijoje. Pavyzdžiui, Rožyno bendruomenė: yra teritorija, yra aktyvių žmonių būrelis, susivienijęs į organizaciją, ir sportinė veikla, ir sveikatinamoji, aplinkosauginė, socialinė pagalba, ir įvairios kitos aktualios tai konkrečiai teritorijai problemos.

Gerbiamas Arimantai, ar skiriasi bendruomenių skirtinguose miestuose, skirtinguose teritorijose sprendžiamos problemos?

A.Račkauskas: Mieste ar kaime įsikūrusių bendruomenių skiriasi veiklos pobūdis. Kaime, kompaktiškoje teritorijoje gyvendami žmonės vienas kitą pažįsta ir bendruomeniškumo jausmas yra aiškiai suprantamas. Miestuose yra kitaip. Štai daugiabučių rajonuose apstu pavyzdžių, kad ir laiptinėje kaimynai vienas su kitu nepasisveikina, nekalbant jau apie tos teritorijos reikalus.

Tačiau praktika rodo, kad yra ir daug gražių pavyzdžių, kur nepriklausomai nuo miesto struktūros gyvuoja bendruomeninės organizacijos, entuziastų visuomenininkų dėka padaroma daug gražių darbų ir už tą pačią savivaldybę.

Apibendrinant, yra padaryti bendruomenių veiklos tyrimai: apie 80 procentų bendruomenių užsiima bendrų renginių, švenčių, sportinių renginių organizavimu. Panašus procentas vykdo aplinkosauginius projektus, puošia savo aplinką, o apie 30 procentų užsiima socialiniais reikalais.

Kaip sekasi šiandien bendruomenėms bendrauti su savivaldos institucijomis?

A.Račkauskas: Pats bendradarbiavimas yra labai reikalingas, deja, jis labai nevienodas ir tenka pripažinti, kad kuo didesnė savivaldybė ir didesnis žmonių skaičius, tuo tas bendradarbiavimas yra sunkesnis. Bet yra labai gerų pavyzdžių, kur rajonuose puikiai su miesto valdžia sutaria ir bendruomenės, ir seniūnijos, ir seniūnaičiai.

Miestuose - labai skirtingai. Kauno miestas yra vienas iš lyderių, kurie turi sutartį tarp Bendruomenių organizacijų asociacijos ir miesto savivaldybės. Miesto biudžete yra tam tikra eilutė, projektai, kurie skatina bendruomenių organizacijas būti aktyviomis, bet kartu yra ir pavyzdžių, kur to nėra.

Panevėžys, deja, nepriklauso prie pirmaujančių miestų.

Kokios priežastys, kodėl? Ar Panevėžio valdžia bijo decentralizacijos ?

R.Navickas: Sunku pasakyti už panevėžiečius... Štai Kaune jau dešimt metų, kaip miesto valdžia biudžete numato 200 tūkstančių Kauno vietos bendruomenių organizacijų projektams. Vyksta konkursai, bendruomenės gauna finansinę paramą, už kurią gali suorganizuoti daug įvairiausių dalykų. Palinkėčiau, kad ir Panevėžyje tas tarpusavio supratimas būtų kuo geresnis. Dabar panevėžiečiai turi 7 VBO, todėl patarčiau šioms bendruomenėms susėsti prie vieno stalo, padaryti kažkokią sąjungą. Tai palengvintų bendravimą su vietos valdžia.

Vis dažniau yra kalbama apie VB verslumą. Ar jis yra skatinamas ir kaip įgyvendinamas Kaune?

R.Navickas: Šiuo klausimu lyderės kaimo bendruomenių organizacijos. Jos turi daug geresnes sąlygas. Pagal statistiką 80 procentų kaimo bendruomenių organizacijų turi savo bendruomenių namus, kur gali vykdyti įvairiausias veiklas, tame tarpe ir vystyti įvairų verslą. Tuo tarpu miestuose niekas jokių patalpų neturi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pradeda aktyvinti ir šią sritį, tad mieste jau yra pavieniai, atsitiktiniai pavyzdžiai, kur kalasi verslo daigeliai.

Tai ko mums trūksta, kad pradėti skiepyti ir auginti verslumą?

A. Račkauskas: Tam, kad tie dalykai vyktų ir būtų ne fragmentiški, ne epizodiniai, turi būti programos. Tas programas kurti turi bendruomenės kartu su savivaldos institucijomis. Jau ruošiama Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) programa, kurioje turės dalyvauti ne tik vietos bendruomenės ir savivaldybės, bet ir asocijuotos verslo struktūros.

Iš kokių išteklių šiandien gyvena bendruomenės?

R.Navickas: Kiekviename mieste ši patirtis skirtinga. Kaune, kaip minėjau, 200 tūkst. litų numatoma miesto biudžete, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat skelbia konkursus, ir dalis miesto VBO taip pat gauna finansavimą. Lietuvoje vykdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vietos bendruomenių programa, ir iš šitos programos jau antri metai 8 milijonai litų skiriama visoms Lietuvoje veikiančioms vietos bendruomenėms. Kiekviename mieste seniūnijose įkurtos Vietos bendruomenių tarybos, kuriose didelę dalį sudaro VBO atstovai. Jie nusprendžia, kur tuos pinigus panaudoti. Minėtose tarybose VBO lyderių balsas yra labai stiprus, gaunami ir skirstomi pinigai, už kuriuos galima gatveles patvarkyti, įsigyti sporto įrenginius, įrengti treniruoklius, organizuoti šventes, sporto varžybas ar keliones.

Pagal ES struktūrinių fondų paramos 2014-2020 metų projektą bus vykdoma programa pavadinimu „Urban“, skirta 5 didiesiems Lietuvos miestams. Gerbiamas Gediminai, papasakokite apie tai plačiau.

G.Česonis: Programą geriausiai galėtų pristatyti pati Panevėžio miesto savivaldybė, mes kartu su ja tą programą rengiame daugiau kaip du metus. Tai toks modelis, kur bendruomenė turi būti įtraukiama į diskusijas apie tai, kas ir kur turi būti daroma ir kokią didžiausią naudą miestui bei jo žmonėms tai galėtų duoti. Kitą vertus, nors skiriamos ir nemažos investicijos, programa yra tik infrastruktūros sukūrimas. Ji būtų tuščia, jeigu nebūtų užpildyta veikla, kurią turėtų vykdyti bendruomenės.

Vykdant šią programą bus kuriamos Vietos veiklos grupės (VVG). Kas tai per darinys ir ar tai nesidubliuoja su vietos bendruomenėmis?

Nesidubliuoja, o tik papildo. Iš esmės ši programa numatys gaires, kuo bendruomenė gali prisidėti. Tos VVG turės pasirengti strategiją. Panevėžyje pakaktų ir vienos VVG, nes viršutinė riba steigiant vietos veiklos grupę yra 100 tūkstančių gyventojų. Esant daug iniciatyvių žmonių, mieste gali atsirasti ir kelios VVG- žemutinė steigimo riba yra 10 tūkstančių gyventojų, tačiau reikia pasvarstyti ar tai reikalinga.

Kaip greitai ir kokiu principu bus sudarytos VVG?

G.Česonis :Tam ministerija turi parengti visą pluoštą dokumentų. Kaip minėjau, tai yra nauja iniciatyva mieste, iki šiol tai buvo vykdoma tiktai kaimo vietovėse, todėl dar vyksta diskusijos ir su Europos Komisija, kaip jie įsivaizduoja ir kaip mes suprantame VVG. Tai yra ES struktūrinė parama. Kol kas trūksta bendro supratimo, tačiau iš esmės principinius dalykus jau esame aptarę. Tikimės, kad iki metų pabaigos ar bent jau kitų metų pradžioje turėsime pirmąsias strategijas ir bus pasirašytos sutartys dėl jų įgyvendinimo.

Kalbant apie bendruomenių veiklumą, Panevėžyje pasigendama iniciatyvių žmonių. Vieni nenori dirbti visuomeniniais pagrindais, kiti nežino kaip ten ateiti, jaunimas pasiskundžia, kad jų nepriima ir dirba tik vyresnieji. Kaip tą bendruomeniškumą puoselėjate Kaune?

R. Navickas: Suburti didesnę žmonių grupę, kuri dirbtų savanoriškais pagrindais, yra labai sudėtinga. Vyrus pritraukti į tokią veiklą devynis kartus sudėtingiau, negu moteris. Santykis mūsų organizacijose - devynios aktyvios moterys ir vienas vyras... Taip pat labai sudėtinga pritraukti ir jaunimą. Pastebėjome, kad aktyvesni žmonės ten, kur daugiau privačių teritorijų.

Matyt tam procesui reikia daugiau laiko, daugiau investicijų, nes vien kalbomis žmonių nepriviliosi. Bet entuziastų šioje srityje yra ne taip jau mažai.

Gerbiamas Arimantai, kas palaiko tuos iniciatyvius žmones?

A.Račkauskas: Yra žmonių, kurie dirba ne tik sau, bet ir kitiems. Buvo atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimai, kurių metu išaiškėjo, kad bendruomenes į vieną visumą sujungia bendra idėja. Pavyzdžiui, Balsių bendruomenė Vilniuje įsikūrė ir pradėjo gyventi plyname lauke, tad juos subūrė noras pagerinti aplinką, įsirengti apšvietimą ir t.t.

Neseniai buvo surengta konferencija apie užsienio valstybių patirtį, telkiant vietos bendruomenes. Pasirodo, prie šių darbų labai prisideda pačios savivaldybės. Ten yra net etatiniai darbuotojai, kurie vien tuo ir rūpinasi, kad kurtųsi bendruomenės, o pas mus to nėra, laukiama, kad bendruomenės gims savaime.

Parengta pagal radijo stoties „Pulsas“ laidą. Svečius kalbino Viktorija Polzunovaitė

2014 m. Vasaris mėn. 03 d., Pirmadienis

A. Armonaitė. Kodėl savivaldos rinkimuose galėtų balsuoti ir 16-mečiai?

{gallery}armonaite{/gallery}

Straipsnį skaitykite: http://www.delfi.lt/

<< Pradžia < Ankstesnis 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 72 iš 80