Šis prieš šešerius metus išspausdintas tuometinio SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos straipsnis ir šiandien skamba taip, tarsi būtų parašytas šiomis dienomis. Autoriaus pozicija teikia vilčių, kad lietuvių tautinės savivertės puoselėjimas išliks vienu svarbiausių prezidento darbotvarkės klausimų.
Prisipažinsiu, pradėjau rašyti straipsnį apie pasitikėjimo savimi ir optimizmo svarbą ekonomikoje, tačiau greitai suvokiau, kad šiandien svarbiausia ne tai. Daugiausia nerimo teikia pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėję mėginimai įskiepyti mūsų tautai kaltės a priori jausmą arba išjudinti šimtmečiais besiformavusius savivertės pamatus. Tai prasideda nuo primityvaus miesčionio postringavimo „prie ruso buvo geriau“ ir baigiasi teorijomis apie kadaise civilizuoto pasaulio atrastą barbarų tautą, puldinėjusią riterius (ne užsienio turistus) iš miškų, vėliau atvestą į doros kelią, tačiau įžvelgiamoje ateityje vis tiek pasmerktą išnykti dėl techninių (suprask, demografinių) priežasčių. Kai kurie garbingais akademiniais titulais pasidabinę „mąstytojai“ prieina prie išvados, kad lietuvių tauta apskritai išniro iš nebūties… XIX a. ir tik dėl religinio judėjimo. Ačiū Dievui, kad bent ne 1990-aisiais!