Penktadienį dalyvavu Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos organizuotame susitikime. Aktyviai veikiančios neįgaliųjų bendruomenės mūsų mieste nori jaustis pilnaverčiais miesto bendruomenės nariais, tačiau šiai dienai vis dar susiduria su susisiekimo, parkavimosi, patekimo į pastatus problemomis. Kartu su svečiais išgirdome daugybę įvairių neįgaliųjų bendruomenių problemų. Neturėdami judėjimo problemų žmonės tikriausiai net nesusimąsto, kaip svarbu patekti į sveikatos priežiūros įstaigas ir kitas būtiniausias institucijas. Šiandien, pagrindinėse miesto poliklinikose esančiose Nemuno ir Jakšto gatvėse, neįgalieji negali pasikelti liftu į sekančius aukštus. Į “tarybinių laikų“ antikvarinius liftus šiuolaikiniai vakarietiški neįgaliojo vežimėliai tiesiog netelpa. Šios problemos mus turi ne tik sujaudinti, bet ir priversti imtis rimtų sprendimų žmonių su negalia gerovės įgyvendinimui. Turime susivokti, kad kiekvienam iš mūsų gali išaušti ta diena, kai rankose pritrūks jėgų paspausti durų rankeną, kiekvienas nužengtas metras bus skaičiuojamas skausmo skalėje ar judėjimas neįgaliojo vežimėliais stipriai apribos susiformavusius gyvenimo įpročius. Nuoširdžiai prašau visų piliečių turinčių gerų pasiūlymų, savanoriškų idėjų ir kompetensijų projektų rašymo, internetinių tinklapių kūrimo srityje ar finansinių galimybių padėsiančių spręsti neįgaliųjų socialinės gerovės problemas. Duok Dieve neįgaliesiems stiprybės, o mums suteik valios ir jėgų jiems padėti. Tikiu, kad KARTU mes galime daugiau.
Erika Kosej