Dirbate su labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais – vaikais. Kaip manote, ar jiems Panevėžys – tai jaukus miestas, kuriame norisi gyventi ir kurti?
Vaikams, kuriems nuo mažens tėvai padeda planuoti jų dieną ir užimtumą, ( t.y. įvairi popamokinė veikla, būreliai, turiningi savaitgaliai, bendravimas su šeima, giminaičiais, draugais ir t.t.) suaugusieji suformuoja ir skatina jų veiklumą, saviraišką, norą kurti ir tobulėti. Taip vaikas atranda save, savo pomėgius, susikuria sau jaukią ir saugią bendraminčių aplinką. Visa tai yra pamatas formuotis vaiko vertybėms ir moralinėms nuostatoms. Tokia pilnavertė asmenybė, gebanti mąstyti, planuoti, siekti tikslo, padėti kitiems, visada suras savo erdvę, kurioje bus gera gyventi: ir nesvarbu, ar tai bus Lietuvos sostinė, ar mažas miestelis. Kita vertus, socialinės rizikos šeimose ar šeimose, kuriose tėvai nepakankamai dėmesio skiria savo vaikams, situacija iš esmės keičiasi. Vaikai dažnai atsiranda „gatvėse“ ir kaip laukiniai žvėreliai tiesiog kovoja už savo būvį. Atitinkamai aplink juos formuojasi negatyvios socializacijos aplinka. Tokie vaikai dažniausiai užauga negebantys planuoti, pritapti socialiame gyvenime ir visuomenėje, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, linkę nusikalsti. Be jokių abejonių ir mūsų mieste vaikams turi būti gera gyventi, juk jaukumą kuriame mes patys. Tačiau viskas prasideda artimiausioje aplinkoje: šeimoje, darželyje, mokykloje, bendruomenėje. Tik stiprinant ryšius tarp šių visų institucijų galime užauginti vaikus, kuriems mūsų miestas bus mielas bei jaukus gyventi. Tokie su pasididžiavimu galėtų pasakyti – mes panevėžiečiai.
Kas, Jūsų nuomone, yra Panevėžio išskirtinumas?
Panevėžys – Aukštaitijos sostinė. Tai gerų, darbščių ir gabių žmonių miestas, užauginęs ne vieną sporto, meno, medicinos, verslo, technologijų ir daugelio kitų sričių talentą. Mes turime išskirtinį ir tik mums panevėžiečiams, savitą dialektą. Strategiškai Panevėžys yra pusiaukelėje tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių.
Ką patartumėte savaitgalį Panevėžyje nuveikti šeimai su vaikais?
Šeimos su vaikais gali apsilankyti dramos bei kino teatruose, edukaciniai ir pramoginiai renginiai vaikučiams ir jų tėveliams vyksta miesto muziejuose, bibliotekose, pokylių namuose „Vasaris“, siaurojo traukinuko išvykose. Savaitgaliais šeimas taip pat galime pamatyti pietaujančias įvairiose miesto kavinukėse. Tačiau ne visi gali sau leisti papildomas finansines išlaidas, todėl didžioji dalis šeimų savaitgalius leidžia tiesiog namuose. Vaikams savaitgalio užimtumu tampa laikas prie televizoriaus ar kompiuterio. Kiekvienai šeimai nuoširdžiai patarčiau daugiau dėmesio skirti vieni kitiems, bendravimui ir aktyviam poilsiui. Kiekvienas sezonas pasiūlo įdomių pramogų (dviračiai, maudynės, sniego kalneliai, poilsis bei sportas miesto parkų erdvėse ir t.t.), tiesiog tai priklauso nuo kiekvienos šeimos fantazijos ir noro būti kartu.
Kaip, jūsų nuomone, galima būtų padidinti socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų užimtumą?
Pirmiausia tai reiktų didinti vaikų motyvaciją kažkuo užsiimti, nes, kaip rodo praktika, dažnai vaikai net nenori įsitraukti į vieną ar kitą veiklą (dažniausia paaugliai), todėl reikia kuo anksčiau pastebėti tokias šeimas ir stengtis ne tik vaikus, bet visą šeimą įtraukti į įvairias bendruomenines veiklas. Savaime aišku, nuo mažens vaikams turėtų būti sudarytos galimybės lankyti jų pomėgius atitinkančius būrelius, edukacinius užsiėmimus. Tačiau daugelis jų yra mokami ir ne kiekviena šeima turi galimybių tai įgyvendinti. Viena iš galimybių yra mokinio neformalaus ugdymo krepšelis, tačiau jis padengia tik vieną pasirinktą veiklą, kuri vyksta du, geriausiu atveju tris kartus per savaitę po valandą. O ką vaikui veikti kitas dienas? Viena iš išsigelbėjimo nuo „gatvės“ priemonių yra vaikų dienos centrai, tačiau į juos renkasi taip pat tik socialinės rizikos šeimų vaikai. Tokiu atveju vaikai tampa tarsi atskirti nuo visos bendruomenės ir nors nesąmoningai, tačiau tokiu pagrindu pradeda formuotis socialinės atskirties grupė. Socialinės rizikos šeimų vaikams nuo mažens turėtų būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti ir išreikšti save įvairiuose bendruomeniniuose (muzikos, dailės, sporto mokyklų, šokių ansamblių ir kitų sričių) kolektyvuose. Taip pat aktyviai turėtų įsitraukti kaimynystės, gatvės ar gyvenamųjų rajonų bendruomenės, organizuodamos įvairius savaitgalinius renginius ( pvz.: sporto turnyras, knygų klubas, dainų ar šokių šventė, pasakų vakaras ir t.t).
*Politinė reklama, parengta pačių kandidatų.