2017 m. Spalis mėn. 20 d., Penktadienis

Dėl sistemingai vykdomos destrukcijos Panevėžio mieste

Trečius metus matome primityvaus politinio populizmo pavyzdžius. Absoliučia dauguma atvejų tai yra tiesiog nekompetencijos pavyzdys, demonstruojantis arba nuoširdų neišmanymą, arba paprasčiausią beatodairišką politinės naudos siekimą, paminant miesto interesus, kuriuos mes visi įsipareigojome ginti.

Nepakankamai bendraujate su miesto bendruomene, nuolat kartoja politiniai oponentai, tačiau savivaldybių asociacija, lyg tyčia, Panevėžio miesto savivaldybei įteikia Auksinę krivūlę ir pripažįsta bendruomeniškiausia Lietuvoje.

Skaitykite:  https://aina.lt/

2017 m. Spalis mėn. 18 d., Trečiadienis

Besidomintiems Senvagės ir Skaistakalnio parko ateitimi

Spalio 24 d. 17.30 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje - Senvagės ir Skaistakalnio parko su prieigomis sutvarkymo projektinių sprendinių pristatymas. Panevėžio miesto savivaldybė kviečia dalyvauti.

Skaitykite: http://www.panevezys.lt/

2017 m. Spalis mėn. 16 d., Pirmadienis

Panevėžiui – „Auksinė krivūlė“ už bendruomeniškumą

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. 

Dvyliktus metus rengiamų „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų metu visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus – labiausiai tam tikrose srityje pasižymėjusias savivaldybes – bei įteikė joms apdovanojimus.

Panevėžys gavo Finansų ministerijos nominaciją „Bendruomeniškiausia savivaldybė, kuri per 2017 metus vietos gyventojams ir bendruomenėms pristatė ir aptarė daugiausiai planuojamų ir vykdomų ES investicijų projektų“.

„Labai džiaugiamės, kad mūsų pastangos, bendradarbiavimas su visuomene tariantis dėl miesto ateities perspektyvų, svarstant ir aptariant su bendruomene investicinius projektus buvo pastebėtas. Visada buvome ir būsime atviri, nes bendruomeniškumo skatinimas ir yra mūsų vienas iš prioritetų. Juk ant tvirtų bendruomenių pamatų ir laikosi visa savivalda“, - sakė meras Rytis Račkauskas. 

Skaitykite: http://www.panevezys.lt/

 

2017 m. Spalis mėn. 15 d., Sekmadienis

V. Bagdonavičius. Vydūnas apie tautą ir valstybę

Alkas.lt koliažas

Vydūno 150- mečiui artėjant

Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką. Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai rašė: „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui – būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų.“ Priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje mąstytojas įžvelgė esant daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“, buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1].  Tautai, sugebėjusiai tikrąjį žmoniškumą reikšti net didžiausiam varge, Amžinoji Apvaizda patikėjo kilnią misiją – žmoniškumu paveikti prieštaravimų draskomą pasaulį, būtent tai misijai atlikti ir esanti suteikta laisvė.

Skaitykite: http://alkas.lt/


2017 m. Spalis mėn. 13 d., Penktadienis

Suskaičiavo, kiek Panevėžyje yra „partinių“

Teisingumo ministerijos duomenimis per metus politinės partijos neteko 6 386 narių. Labiausiai sumenko Darbo partija, o savo būrį pagausino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nors jų bendras skaičius per šalį ir nėra gausus – spalio 1 dienai buvo 4 274 nariai.
Naujienų portalas JP pasidomėjo, kokia situacija didžiųjų partijų Panevėžio miesto ir rajono skyriuose.

Pilietinio judėjimo „Kartu“ lyderis Povilas Urbšys teigė, kad judėjimas laikosi kokybės principo.
Skaitykite: https://jp.lt/

2017 m. Spalis mėn. 02 d., Pirmadienis

Kiek Seimo narių taps išdavikais?

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus - tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas URBŠYS mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

- Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: parlamentarai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

- Man atrodo, nebebijo. Galbūt delsimą lemia tai, kad tokie Seimo nariai kaip Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša daro viską, kad nebūtų priimti skuboti sprendimai. Bet baisiausia yra tai, kad inicijuojant įstatymus, kurie iš tikrųjų žaloja lietuvių valstybinę kalbą, nesuvokiama, kad tai yra išdavystė. Viena didžiausių XXI amžiaus problemų yra tapatybės problema ir kaip kiekviena tauta spręs tautinės, šeimos, žmogaus tapatybės klausimus, nuo to priklausys jos egzistavimas ir tolesnis išlikimas. Toji Tauta, kuri fiksuoja masišką žmonių nukraujavimą, kaip tik ir turėtų iš paskutiniųjų daryti viską, kad išsaugotų, kas yra svarbiausia toje valstybėje.

Skaitykite http://www.respublika.lt/

 

2017 m. Rugsėjis mėn. 26 d., Antradienis

Mero tribūna

Apie ką tik pasibaigusią parodą "EXPO Aukštaitija", regioninę politiką ir specifiką - pokalbis su meru RYČIU MYKOLU RAČKAUSKU.

Dabar kaip tik rengiama regionų „Baltoji knyga“, kuri, tikimasi, numatys regionų specializacijas.

Taip, tačiau būtina, kad būtų realus kompetencijų išskyrimas, o ne deklaratyvios nuostatos, kurios ir liktų popieriuje. Jei siekiama Lietuvoje turėti ne du didelius miestus, pritraukiančius jaunimą, bet tikimasi matyti stiprius, ne tik šalyje, bet ir už jos ribų konkurencingus regionus, būtina užtikrinti realią regioninę politiką.

Kol kas tendencijos kitokios. Štai situacija su STEAM centrais. Apskritys prieš daugiau nei metus pareiškė norą juos turėti. Pasikeitė valdžia, Švietimo ministerijos kabinetuose vyko svarstymai ir dabar jau kalbama tik apie STEAM trijuose didžiausiuose miestuose, esą kiti neparodė pakankamo susidomėjimo ir negali užtikrinti išlaikymo. Su tokia pozicija visiškai nesutinku – pats kalbėjau su ministre, esame numatę patalpas, pasiryžę turėti STEAM centrą, kuris, beje, ir specializuotųsi robotikos srityje. Tačiau regionai ir vėl užmirštami, geriausias iniciatyvas paliekant trims didiesiems miestams.

Todėl ir sakau – regioninė politika turi būti grįsta ne žodžiais, o realiais veiksmais. Tik tada galėsime tikėtis, kad Panevėžys nebebus geriausių ir gabiausių čia išugdytų jaunų žmonių donoru Vilniui ir Kaunui.

Skaitykite: http://www.panevezys.lt/

2017 m. Rugsėjis mėn. 22 d., Penktadienis

Baltų vienybės dieną piliečiai telkiasi kalbos ir tautos išsaugojimui

Rugsėjo 22 d. 9 val. vykusioje spaudos konferencijoje „Apginkime baltų kalbas“ Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių valdymo komiteto pirmininkas Povilas Urbšys priminė būtinybę puoselėti solidarumą ir bendradarbiavimą su artimiausia mūsų kaimyne Latvija. P. Urbšio teigimu, abi baltiškas tautas sieja ne tik Rusijos grėsmė, bendri geopolitiniai iššūkiai, bet ir demografinė krizė bei kalba grįstos nacionalinės kultūros išsaugojimo klausimas.

„Baltų vienybės diena yra priminimas, kurį retai išgirstame. Priminimas ne tik apie bendrą kilmę ir istoriją, bendrą kelią iš Rytų nelaisvės į Vakarus. Priminimas ir apie tai, kad turime girdėti vieni kitus, kalbėtis, mokytis vieni iš kitų, iš klaidų ir gerosios patirties. Ypač kultūros puoselėjimo srityje turime labai daug ko pasimokyti iš Latvijos. Mūsų kultūrų pamatas yra kalba ir būtent ji šiuo metu atsiduria dideliame pavojuje. Turime girdėti Latvijos rūpestį dėl bandymų įteisinti kitakalbius įrašus pasuose ir suprasti, į kokią keblią padėtį tai pastatytų Latviją dėl jos patiriamo Rusijos spaudimo“, – teigė Povilas Urbšys.

Skaitykite: https://aina.lt/

2017 m. Rugsėjis mėn. 21 d., Ketvirtadienis

Dalius Stancikas. Kalba

Dalius Stancikas. Kalba

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai?

Skaitykite: http://www.tiesos.lt/

 

2017 m. Rugsėjis mėn. 20 d., Trečiadienis

Paskaita „Lietuviško darželio tradicijos“

Dailės galerija vykdo projektą „Šimtmetis su gėle“ ir jau rugsėjo 21 d. 17.15 val. kviečia į pirmąją paskaitą „Lietuviško darželio tradicijos“, kurią skaitys Vitalija Vasiliauskaitė.

„Paskaitoje susipažinsime su tradicinio lietuviško darželio formavimosi istorija, gėlynų įrengimo vieta sodyboje, populiariausiais tradiciniais želdiniais. Aptarsime tradicinio ir šiuolaikinio darželio panašumus ir skirtybes“, – sako Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė, Etninės kultūros globos tarybos vyriausioji specialistė V. Vasiliauskaitė.

Projektą sudaro įvairaus formato renginiai: paskaitos, edukacinės kūrybinės programos „Originalus šamoto vazonas gėlėms“, floristikos kūrybinės dirbtuvės, krokų sodinimo šventė, socialinės meninės akcijos ir kt.

„Šimtmetis su gėle“ – šimtmečio iniciatyvų konkurso projektas. Jį iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Panevėžio miesto savivaldybė.

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 72