2019 m. Sausio mėn. 22 d., Antradienis

Ar lietuviai – emigrantų tauta?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Ar lietuviai – emigrantų tauta?“Lietuvoje populiaru pajuokauti, kad paskutinis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Nors emigracijos srautai lėtėja, Lietuva vis tiek išlieka vienintele Baltijos šalimi, kurioje migracijos rodikliai neigiami. Prognozuojama, kad jeigu ir toliau lietuviai taip masiškai kels sparnus laimės ieškoti svetur, šalis susidurs su rimtomis ekonominėmis, socialinėmis ir demografinėmis problemomis. Visgi gyventojams skundžiantis, kad maži atlyginimai ir aukštos kainos varo iš Lietuvos, istorikai tvirtina, jog lietuviai visuomet buvo vieni labiausiai migruojančių ir emigrantų tautos vardą pelnė dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Skaitykite:
https://naujienos.alfa.lt/

2019 m. Sausio mėn. 15 d., Antradienis

Tyrimas: Lietuva demokratijos kokybe Latviją ir Lenkiją, nusileidžia Estijai

Lietuvoje demokratijos kokybė aukštesnė nei Latvijoje ir Lenkijoje, bet žemesnė nei Estijoje, rodo „The Economist“ žiniasklaidos grupės tyrimų padalinio sudarytas 2018-ųjų Demokratijos indeksas.

Lietuva šiame indekse yra trečioji Rytų Europos regione ir 36-oji pasaulio indekse. Šią poziciją Lietuva dalijasi su Slovėnija.

Indeksas skaičiuojamas dešimtbalėje sistemoje, vertinant valstybes šešiasdešimtyje sričių, sugrupuotų į penkias kategorijas: rinkimų procesas ir pliuralizmas, pilietinės laisvės, valdžios funkcionavimas, politinis dalyvavimas ir politinė kultūra.

Skaitykite: https://jp.lt/

2019 m. Sausio mėn. 14 d., Pirmadienis

2018 m. Laisvės premija apdovanotojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizano Jono Kadžionio kalba

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „2018 m. Laisvės premija apdovanotojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizano Jono Kadžionio kalba“Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, ministrai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Bažnyčios atstovai ir visi čia esantys žmonės, kalbėsiu taip, kaip diktuoja tikinčiojo sąžinė ir partizanų garbė. Bedieviška bolševikinė okupacija Lietuvai buvo tragiška, ji žudė ne tik tautos kūną, bet ir sielą, griovė kryžius, tautos paminklus, šventoves. Šventoves griovė mūsų vaikelių ir jaunimo širdyse. Lietuva priešinosi, pasaulis nežino analogų, kad tokia maža tautelė dešimt metų būtų vedusi ginkluotą kovą su tokia brutalia ir su niekuo nesiskaitančia blogio imperija. Tačiau ypač didvyriškai gynėsi krikščioniškai išauklėtas Lietuvos kaimas, artojų sūnūs (šį kartą ir dukros) ir Lietuvos Katalikų bažnyčia.

Tai buvo gražiausias tautos žiedas, kurį okupantai ir kolaborantai trypė gatvių purve, raistuose, stribynuose ir kalėjimuose. Ačiū Dievui, kad leido partizanų vadams susirinkti į vieną būrį ir Minaičių kaime, bunkeryje, parašyti testamentą Lietuvai. Testamentą, kurį tūkstančiai partizanų patvirtino savo krauju. Todėl visiems mums tai turi būti šventa, turi tapti nauju kelrodžiu, deja, kol kas netapo. Seimas yra tarytum Lietuvos širdis. Kaip norėtųsi, kad šita širdis būtų sveika, dora ir kilni, atvira tiesai, grožiui ir gėriui ir uždara bet kokioms nužmonėjimo srutoms. Taigi padėk jums, Dieve.

Skaitykite: http://www.tiesos.lt/

2019 m. Sausio mėn. 08 d., Antradienis

...

Panevėžio Kraštotyros Muziejus nuotrauka.

2018 m. Gruodis mėn. 25 d., Antradienis

...

svetainei_sveikinimas.jpg

2018 m. Lapkritis mėn. 21 d., Trečiadienis

P.Tomkevičius. Pamąstymai apie deklaruotas ir realias vertybes

Norisi garsiai panagrinėti problemą, kuri, manau, yra aktuali visoms Lietuvos savivaldybėms.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir pasukus vakarietišku keliu su demokratiniais rinkimais ir piliečių savivalda, vis tik neišvengiama ir negatyvių reiškinių.

Manau, nereikia minėti konkrečių vardų ar pavardžių.

Pažvelkime kartu į demokratinę visuomenę bendrąja prasme. Mūsų visuomenėje paplitusi nuomonė, kad jei, tarkim, miesto galva, t.y. meras, yra padaręs daug gero miesto labui, kas yra jo pareiga ir turėtų būti savaime aišku ir suprantama, tai nieko baisaus, kad jis ir sau “pasidaro”, pasinaudodamas proga ir tarnybine padėtimi, pasirūpina savo gerove.

Deja, negaliu sutikti su taip galvojančiaisiais.

Visos partijos ir jų lyderiai ruošdamiesi rinkimams stengiasi save įrėminti skaidrumo aureolės šviesoje. Deja, porinkiminis laikmetis parodo visai ką kitą. Visgi pasitaiko atvejų, ir ne taip retai kaip norėtųsi, kai savo nepriekaištingą sąžiningumą ir politikos skaidrumą deklaravę išrinktieji pasuka kitu keliu.

Viešųjų pirkimų metu neišvengiamai tenka bendrauti su verslo atstovais. Čia ir yra vienas iš tų atvejų, kai norint, yra galimybė prasilenkti su savo deklaruotu skaidrumu.

Vėl grįšiu prie tos visuomenės dalies nuomonės, kuri teigia, kad darant miestui gera, ne nuodėmė ir savęs nenuskriausti.

Tarkim, jei tos visuomenės dalies narys pamatytų vagišių, kišantį ranką į kito kišenę, be abejo, pasipiktintų ir šauktų.

Deja, vis dar netrūksta viešųjų pirkimų, kai akivaizdžiai permokama už paslaugą. Juk tai ir yra netiesioginis rankos kišimas į svetimą kišenę ir jau ne vienam, o šimtams ar tūkstančiams mokesčių mokėtojų. Apmaudu, kad kai kurie to nesupranta ir net toleruoja.

Yra kaip yra. Demokratija turi savo privalumų ir trūkumų. Tik pastarųjų reikėtų atsikratyti tam, kad galų gale demokratija taptų piliečių gerovės garantu.

2018 m. Lapkritis mėn. 12 d., Pirmadienis

Rinkimų komitetai kelia aistras: etiketė kita, bet turinys – tas pats

BNS nuotr.

Vis daugiau visuomeninių komitetų šturmuoja savivaldybes. Per praėjusius rinkimus jų buvo 58, o artėjant 2019-ųjų savivaldos rinkimams šis skaičius jau persirito per 200. Prezidentė Dalia Grybauskaitė labai optimistiškai sutikusi nepartinių galimybę dalyvauti savivaldos rinkimuose, skaitydama metinį pranešimą jau nebuvo tokia geranoriška.

Anot jos, rinkimų komitetai, turėję suteikti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios. 

Apie tai, ar tarsi grybai po lietaus dygstantys visuomeniniai komitetai gali nužudyti partijas, pirmadienį diskutuota laidoje LRT Forumas.

"Judėjimo įkūrimo tikslas buvo sukurti realią savivaldą. Reali savivalda tai nėra vien tik administracinės galios. Reali savivalda - tai kiek, bendruomenė gali dalyvauti sprendimų priėmime. Tikslas buvo ne užimti valdžios kėdes, o padaryti tokią aplinką, kuri kontroliuotų esančius valdžioje. Bet tas, kuris pasinaudojo šiomis idėjomis, nuėjo  pramintu takeliu, kur pramindavo partiniai merai: stiprinimas savo administracinių galių ir savęs įsimylėjimas toje kėdėje,"- kalbėjo P.Urbšys.

Skaitykite: https://www.lrt.lt/

Žiūrėkite: https://www.lrt.lt/

BNS nuotr.

2018 m. Lapkritis mėn. 09 d., Penktadienis

Rankų miškas link mero regalijų tankėja

Screenshot_1.jpg

Šią savaitę oficialiai startavus savivaldos ir tiesioginių mero rinkimų kampanijai, Panevėžyje pirmoji registruoti visuomeninį rinkimų komitetą suskubo Seimo nario Povilo Urbšio naujoji komanda. P. Urbšio suburtas pilietinis judėjimas „Kartu“ prieš ketverius metus laimėjo savivaldos rinkimus Panevėžyje, o pirmuoju tiesiogiai išrinktu meru tapo architektas Rytis Mykolas Račkauskas. Dabar, išsiskyrus šių bendražygių keliams, P. Urbšys į rinkimus eina turėdamas ambicijų pačiam užsidėti mero regalijas. Įsteigtas rinkimų komitetas vienbalsiai patvirtino P. Urbšio kandidatūrą į Panevėžio miesto merus.

Tarp Seimo ir savivaldos besiblaškantis P. Urbšys prognozuoja, jog Panevėžyje antrajame rinkimų ture dėl mero posto gali susigrumti partijos ir rinkimų komiteto kandidatai arba dviejų rinkimų komitetų atstovai.

„Nė vienam kandidatui ir sąrašui rinkimai Panevėžyje nebus lengvi. Partijos, kurios buvo praradusios pozicijas, bus motyvuotos siekti revanšo, o kurie yra dabar įgavę valdžios galias, darys viską, kad jas išsaugotų. Kandidatai į merus bus stiprūs, o kuo politikas ilgiau išbūna politiniame lauke, jo paklausa mažėja. Sėkmės atveju bus nedidelė persvara“, – savo galimybes įvertino parlamentaras.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt

2018 m. Lapkritis mėn. 08 d., Ketvirtadienis

Įsteigtas rinkimų komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU”

Trečiadienį, oficialiai prasidėjus savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinei kampanijai, Panevėžyje įsteigtas visuomeninis rinkimų komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU”.

Komiteto susirinkimo metu vienbalsiai patvirtinta Seimo nario Povilo Urbšio kandidatūra į Panevėžio miesto merus.

Taip pat patvirtintas rinkimų į Panevėžio miesto tarybą kandidatų sąrašas, kuriame įtraukti įvairių sričių miesto visuomenei žinomi žmonės, daugelis dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose: Erika Kosej, Rimantas Ridikas, Viktorija Polzunovaitė, Ričardas Bakanauskas, Marija Miknė, Sigitas Laurinavičius, Justinas Mačys, Zita Kazlauskienė, Saulius Skaburskis, Solveiga Dagė, Renata Stančikienė, Saulius Saladūnas, Vilma Baronienė, Mantas Vasys, Jūratė Kavaliauskienė ir kt. Pasak sąrašo lyderio P.Urbšio, tai „žmonės, nebijantys ginti savo tiesą ir išdrįstantys siekti to, kas kitiems atrodo neįmanoma.”

Artėjančiuose savivaldos rinkimuose visuomeninio rinkimų komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU” tikslas – įgalinti miesto žmones dalyvauti miesto kūrime. Orientuoti savivaldos sprendimus ne tik į aplinkos tvarkymą, investicijas, bet ir į jautrų, atvirą, skaidrų santykį tarp žmogaus ir valdžios. Komitetas siekia įtvirtinti ambiciją Panevėžiui būti Aukštaitijos sostine – regiono lydere.

Skaitykite: https://aina.lt/

2018 m. Lapkritis mėn. 07 d., Trečiadienis

Kviečiame

Kvietimas.jpg

<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
Puslapis 1 iš 83